
Pamatyti, kad banko sąskaitoje netikėtai sumažėjo pinigų, nėra malonu. Ypač tada, kai paaiškėja, kad lėšos nurašytos už pradelstą paskolos įmoką ar kitą finansinį įsipareigojimą. Tuomet kyla natūralus klausimas: ar bankas gali paimti pinigus iš jūsų sąskaitos be atskiro įspėjimo?
Trumpas atsakymas – tam tikrais atvejais taip, tačiau bankas negali savavališkai nurašyti bet kokios sumos vien todėl, kad turite neapmokėtą paskolą. Svarbu, ar toks nurašymas numatytas jūsų pasirašytoje sutartyje, ar buvote davę mokėjimo nurodymą, ar pinigai išieškomi priverstine tvarka per antstolį.
Šie atvejai skiriasi teisiniu pagrindu ir procedūromis. Todėl prieš darant išvadą, kad bankas neteisėtai paėmė jūsų pinigus, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas atliko nurašymą ir kokiu pagrindu.
1. Kada bankas gali nurašyti pinigus už paskolą be atskiro įspėjimo?
Jeigu sudarydami paskolos sutartį sutikote, kad mėnesinės įmokos būtų automatiškai nurašomos iš konkrečios banko sąskaitos, bankas gali atlikti tokį mokėjimą sutartyje nustatytą dieną.
Pavyzdžiui, jeigu paskolos įmoka yra 250 Eur ir kiekvieno mėnesio 15 dieną ji automatiškai nurašoma iš jūsų sąskaitos, atskiro priminimo prieš kiekvieną įmoką paprastai nereikia. Jūs jau esate susitarę dėl mokėjimo tvarkos.
Panaši situacija gali susiklostyti ir praleidus įmokos mokėjimo terminą, jeigu sutartyje arba sąskaitos aptarnavimo sąlygose numatyta teisė nurašyti mokėtinas sumas iš sąskaitoje esančių lėšų.
Tačiau būtina atskirti du dalykus:
- Sutartinis automatinis mokėjimas. Bankas nurašo įmoką pagal iš anksto suderintą mokėjimo grafiką ar mokėjimo nurodymą.
- Skolos išieškojimas arba įskaitymas. Bankas nurašo lėšas kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, pagal sutartyje numatytą įskaitymo teisę arba vykdydamas teisėtą priverstinio išieškojimo nurodymą.
Civilinio kodekso 6.922 straipsnyje nustatyta, kad pinigai iš banko sąskaitos nurašomi kliento nurodymu, teismo sprendimu arba kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutartyje numatytais atvejais.
Taigi vien faktas, kad turite pradelstą paskolą, savaime nesuteikia bankui neribotos teisės pasiimti bet kokią sąskaitoje esančią sumą.
2. Ar bankas gali nurašyti pinigus, jeigu paskola ir sąskaita yra tame pačiame banke?
Tai viena dažniausių situacijų, kai klientai nustemba pamatę sąskaitos likučio pokytį.
Pavyzdžiui, turite paskolą banke A, o atlyginimas taip pat pervedamas į banko A sąskaitą. Vieną mėnesį pritrūksta pinigų paskolos įmokai, tačiau kitą dieną į sąskaitą gaunate atlyginimą. Jeigu sutartyje numatyta atitinkama lėšų nurašymo ar įskaitymo teisė, bankas tam tikromis sąlygomis gali panaudoti sąskaitoje esančias lėšas skolai padengti.
Vis dėlto svarbu įvertinti:
- ar paskolos sutartyje numatyta tokia teisė;
- ar banko sąskaitos sutartyje yra atitinkama sąlyga;
- kokios skolos dalys gali būti nurašomos;
- ar laikomasi sutartyje nustatytos informavimo tvarkos;
- ar konkrečioms lėšoms netaikomi įstatymuose nustatyti apribojimai.
Civilinio kodekso 6.921 straipsnis reglamentuoja tam tikrų banko ir kliento tarpusavio piniginių reikalavimų įskaitymą. Tačiau ši norma savaime nereiškia, kad bet kuri paskolos skola visais atvejais gali būti padengta iš sąskaitos be papildomo teisinio pagrindo.
Jeigu paskola ir sąskaita yra skirtingose finansų įstaigose, vienas bankas paprastai negali tiesiogiai nurašyti pinigų iš kito banko tvarkomos sąskaitos savo iniciatyva. Tam reikėtų atskiro teisėto pagrindo, pavyzdžiui, vykdomojo dokumento ir priverstinio išieškojimo procedūros.
3. Ar bankas gali nurašyti pinigus be įspėjimo, jeigu skolą jau perduoda antstoliui?
Tai jau kita situacija. Kai kreditorius pradeda priverstinį skolos išieškojimą, procesą vykdo antstolis, o ne vien bankas.
Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, gali pateikti nurodymą apriboti disponavimą skolininko sąskaitoje esančiomis lėšomis arba jas priverstinai nurašyti per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS).
Svarbu suprasti, kad tai nėra tas pats, kas įprastas banko atliekamas paskolos įmokos nurašymas.
Paprastai vykdymo procese skolininkui siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Jame nurodoma skola, mokėjimo terminas ir informacija apie galimas priverstinio vykdymo išlaidas. Tačiau Civilinio proceso kodekse numatytos išimtys, kai toks raginimas nesiunčiamas, pavyzdžiui, vykdant tam tikrus teismo įsakymus ar hipotekos teisėjo nutartis dėl turto realizavimo.
Todėl negalima teigti, kad kiekvienu atveju antstolis privalo prieš nurašydamas pinigus išsiųsti atskirą įspėjimą ir sulaukti jūsų atsakymo.
Jeigu sąskaitoje pastebėjote apribojimą ar nurašymą, patikrinkite, ar jis susijęs su antstolio vykdomąja byla. Daugiau informacijos apie išieškojimo procesą galima rasti Lietuvos antstolių rūmų informacijoje.
4. Ar bankas gali nurašyti visą atlyginimą arba pensiją?
Ne visais atvejais. Priverstiniam išieškojimui taikomos Civilinio proceso kodekso nustatytos taisyklės, kurios riboja, kokia pajamų dalis gali būti išieškoma.
Tam tikroms pajamoms išieškojimas apskritai negalimas, o iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų įstatyme nurodytų pajamų jis vykdomas nustatyta tvarka.
Pavyzdžiui, kai į areštuotą sąskaitą pervedamas darbo užmokestis, pensija ar socialinės išmokos, gali būti svarbu tinkamai nustatyti šių pinigų kilmę. Antstolis ne visada automatiškai žino, kokios lėšos pervedamos į sąskaitą.
Todėl, jeigu į areštuotą sąskaitą gaunate pajamas, iš kurių išieškojimas draudžiamas arba ribojamas, turėtumėte pateikti antstoliui:
- banko sąskaitos išrašą;
- pažymą iš darbovietės arba išmoką mokančios institucijos;
- kitus dokumentus, patvirtinančius pinigų kilmę.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodo, kad apie tokias lėšas antstolį reikia informuoti per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos. Pateikus reikiamus įrodymus, gali būti nustatyta laisvai disponuojama suma, o neteisėtai nurašytos neišieškomos lėšos turi būti grąžinamos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Tai ypač svarbu žmonėms, kurių sąskaitoje yra vaiko pinigų, tikslinių socialinių išmokų, kompensacijų ar kitų įstatymų saugomų lėšų.
5. Ką daryti, jeigu bankas netikėtai nurašė pinigus?
Jeigu pastebėjote, kad iš sąskaitos dingo dalis pinigų, nereikėtų iš karto manyti, kad tai padaryta neteisėtai. Pirmiausia reikia išsiaiškinti nurašymo pagrindą.
Rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
1. Patikrinkite mokėjimo operacijos informaciją.
Banko programėlėje arba sąskaitos išraše pažiūrėkite, kokiu pavadinimu ir kokiu pagrindu atliktas nurašymas. Ar tai paskolos įmoka, skolos įskaitymas, ar antstolio vykdomas išieškojimas?
2. Paprašykite banko paaiškinimo.
Kreipkitės į banką raštu ir paprašykite nurodyti:
- kokiu teisiniu pagrindu nurašyti pinigai;
- kokia sutarties nuostata buvo taikyta;
- kokia skolos suma padengta;
- kaip apskaičiuota nurašyta suma;
- ar buvo išsiųstas pranešimas ir kokiu būdu.
3. Patikrinkite paskolos ir sąskaitos sutartis.
Atkreipkite dėmesį į punktus apie automatinį įmokų nurašymą, įskaitymą, pradelstų įmokų padengimą ir informavimo tvarką.
4. Jeigu dalyvauja antstolis, kreipkitės tiesiogiai į jį.
Paprašykite vykdomosios bylos numerio, skolos apskaičiavimo ir informacijos apie priverstinio nurašymo pagrindą. Jeigu sąskaitoje buvo apsaugotų pajamų, pateikite jų kilmę patvirtinančius dokumentus.
5. Jeigu manote, kad nurašymas neteisėtas, pateikite oficialų skundą.
Pirmiausia pateikite rašytinę pretenziją finansų įstaigai. Jeigu ginčo su finansų paslaugų teikėju išspręsti nepavyksta, vartotojas gali kreiptis į Lietuvos banką dėl finansinio ginčo nagrinėjimo. Jeigu ginčas susijęs su antstolio veiksmais, taikoma atskira skundų dėl antstolio veiksmų tvarka.
6. Kaip išvengti netikėto paskolos įmokų nurašymo?
Geriausias būdas išvengti nemalonių situacijų – neignoruoti pirmųjų pradelstos įmokos požymių.
Jeigu matote, kad kitą mėnesį gali trūkti pinigų, rekomenduojama kuo anksčiau susisiekti su kreditoriumi. Kartais galima susitarti dėl mokėjimo datos pakeitimo, laikino įmokų atidėjimo ar kito sprendimo, jeigu kreditorius tam pritaria.
Taip pat verta:
- turėti atskirą finansinį rezervą būtiniausioms išlaidoms;
- stebėti paskolos mokėjimo grafiką;
- įjungti pranešimus apie artėjančias įmokas;
- reguliariai tikrinti banko sąskaitos išrašus;
- neignoruoti banko ar antstolio siunčiamų pranešimų;
- nepasirašyti sutarties sąlygų, kurių nesuprantate.
Jeigu turite kelias paskolas ir jų mėnesinės įmokos tapo per didelės, galite įvertinti paskolų refinansavimo galimybę. Vis dėlto prieš priimdami sprendimą palyginkite ne tik naują mėnesio įmoką, bet ir bendrą grąžintiną sumą, palūkanas, sutarties mokesčius bei paskolos terminą.
Ką svarbiausia prisiminti?
Bankas tam tikrais atvejais gali nurašyti pinigus už paskolą be atskiro priminimo, ypač kai toks mokėjimas iš anksto numatytas sutartyje. Tačiau vien pradelsta paskola nesuteikia kreditoriui neribotos teisės savavališkai paimti bet kokią sumą iš jūsų sąskaitos.
Jeigu pinigus nurašė antstolis, taikomos priverstinio išieškojimo taisyklės, įskaitant įstatymuose nustatytą tam tikrų pajamų apsaugą.
Svarbiausia – išsiaiškinti, kas atliko nurašymą, kokiu pagrindu jis buvo atliktas ir ar laikytasi teisės aktuose bei sutartyje nustatytos tvarkos. Jeigu kyla abejonių, prašykite raštiško paaiškinimo ir nedelskite pateikti dokumentų, patvirtinančių jūsų teises.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar bankas gali nurašyti pinigus už paskolą be mano žinios?
Ar bankas gali paimti visą atlyginimą už neapmokėtą paskolą?
Ar bankas gali nurašyti pinigus, jeigu paskola paimta kitame banke?
Ar prieš nurašydamas pinigus antstolis privalo mane įspėti?
Ar antstolis gali nurašyti vaiko pinigus?
Ką daryti, jeigu bankas nurašė daugiau pinigų, nei turėjau mokėti?
Ar galiu susitarti su banku dėl pradelstos paskolos mokėjimo dalimis?
Straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, o ne individuali teisinė ar finansinė konsultacija. Konkrečios teisės ir pareigos priklauso nuo sutarties sąlygų, išieškojimo pagrindo ir individualių aplinkybių.