Ar skolos išnyksta žmogui mirus? Ką svarbu žinoti artimiesiems

Artimo žmogaus mirtis sukelia daug emocinių išgyvenimų, o netrukus gali atsirasti ir praktinių klausimų: kas nutiks jo turėtoms paskoloms, neapmokėtoms sąskaitoms, kreditams ar kitoms skoloms? Ar artimieji privalės jas grąžinti? Ar bankas galės reikalauti pinigų iš mirusiojo vaikų, sutuoktinio arba kitų giminaičių?

Lietuvoje žmogaus mirtis savaime nepanaikina visų jo finansinių įsipareigojimų. Jeigu mirusysis turėjo skolų, jos tam tikrais atvejais pereina kartu su paveldimu turtu. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas šeimos narys automatiškai tampa atsakingas už mirusiojo paskolas.

Svarbiausia yra tai, ar asmuo priima palikimą, kokiu būdu jį priima ir ar pats buvo susijęs su mirusiojo finansiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, kaip bendraskolis arba laiduotojas.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kas nutinka paskoloms ir skoloms po žmogaus mirties, kada už jas atsako paveldėtojai ir kaip apsaugoti savo asmeninį turtą.

1. Ar mirusio žmogaus skolos išnyksta?

Ne. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą paveldimas ne tik mirusio žmogaus turtas, bet ir jo turtinės teisės bei pareigos, kurios nėra neatsiejamai susijusios su asmeniu.

Tai reiškia, kad jeigu žmogus mirties dieną turėjo negrąžintą vartojimo paskolą, būsto paskolą, kitų kredito įsipareigojimų ar neapmokėtų skolų, jos gali tapti palikimo dalimi.

Pavyzdžiui, žmogus mirė turėdamas:

• 30 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą;
• 5 000 Eur santaupų;
• 12 000 Eur negrąžintą vartojimo paskolą;
• 2 000 Eur kitų finansinių įsipareigojimų.

Tokiu atveju įpėdiniai paveldi ne tik nekilnojamąjį turtą ir santaupas, bet ir su palikimu susijusias skolas.

Svarbu suprasti, kad ne visos mirusiojo pareigos gali būti paveldimos. Jeigu prievolė pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susijusi su konkretaus žmogaus asmeniu, ji gali pasibaigti jam mirus. Todėl kiekvieną įsipareigojimą reikia vertinti individualiai.

2. Ar vaikai privalo grąžinti mirusių tėvų paskolas?

Vien tai, kad esate mirusio žmogaus vaikas, dar nereiškia, kad automatiškai privalote mokėti jo skolas.

Vaikai gali paveldėti tėvų turtą ir finansinius įsipareigojimus, tačiau paveldėjimo teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu vaikas palikimo nepriima, vien giminystės ryšys savaime nesukuria pareigos grąžinti tėvų paskolas.

Tačiau jeigu vaikas priima palikimą, jis kartu perima ir paveldimas mirusiojo prievoles. Atsakomybės apimtis priklauso nuo pasirinkto palikimo priėmimo būdo.

Pavyzdžiui, jeigu miręs tėvas turėjo 15 000 Eur vartojimo paskolos likutį ir 10 000 Eur vertės paveldimo turto, įpėdiniams svarbu įvertinti, kaip priimti palikimą, kad dėl nežinomų skolų nekiltų papildoma rizika.

Svarbiausia taisyklė – prieš priimant palikimą verta išsiaiškinti ne tik tai, kokį turtą žmogus paliko, bet ir kokių įsipareigojimų jis turėjo.

3. Kada paveldėtojas atsako už mirusio žmogaus skolas savo asmeniniu turtu?

Tai vienas svarbiausių klausimų paveldėjimo procese.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti arba pateikęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas paprastai atsako visu savo turtu.

Tai reiškia, kad jeigu paveldėtų skolų suma viršija paveldėto turto vertę, kreditoriai tam tikrais atvejais gali reikalauti padengti likusią skolą ir iš paveldėtojo asmeninio turto.

Pavyzdžiui:

• paveldimo turto vertė – 20 000 Eur;
• mirusiojo skolos – 35 000 Eur;
• skolų ir turto vertės skirtumas – 15 000 Eur.

Jeigu palikimas priimtas įprastu būdu, paveldėtojui gali tekti atsakyti ir savo asmeniniu turtu, atsižvelgiant į konkrečias teisines aplinkybes.

Jeigu palikimą priėmė keli įpėdiniai įprastu būdu, jie už palikėjo skolas gali atsakyti solidariai visu savo turtu.

Būtent todėl, kai nežinoma, kokio dydžio skolas turėjo mirusysis, labai svarbu apsvarstyti palikimo priėmimą pagal turto apyrašą.

4. Kaip apsaugoti savo turtą? Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnis numato galimybę palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Tai vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo situacijos, kai mirusiojo skolos viršija jo paliktą turtą.

Priėmus palikimą pagal turto apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Pavyzdžiui:

• paveldimo turto vertė – 20 000 Eur;
• mirusiojo skolos – 35 000 Eur;
• įpėdinis palikimą priėmė pagal turto apyrašą.

Tokiu atveju atsakomybė už palikėjo skolas ribojama paveldėtu turtu. Įpėdinio asmeninis turtas neturėtų būti naudojamas trūkstamai skolų daliai padengti, jeigu laikomasi įstatymo nustatytų reikalavimų.

Kaip tai padaryti?

1. Kreipkitės į palikimo atsiradimo vietos notarą.
2. Pateikite pareiškimą, kad norite priimti palikimą pagal turto apyrašą.
3. Notaras išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.
4. Per dvi savaites pateikite šį pavedimą antstoliui vykdyti.
5. Antstolis sudarys paveldimo turto apyrašą, kuriame turi būti nurodytas žinomas palikėjo turtas, teisės, skolos ir kreditoriai.

Įpėdinis taip pat privalo pateikti visą jam žinomą informaciją apie mirusiojo turtą ir finansinius įsipareigojimus.

Svarbu: jeigu bent vienas įpėdinis palikimą priima pagal turto apyrašą, pagal Civilinio kodekso 5.53 straipsnį ir kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.

5. Per kiek laiko reikia priimti arba atsisakyti palikimo?

Lietuvoje palikimas paprastai turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo žmogaus mirties.

Dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta paprastai laikoma paskutinė nuolatinė mirusio žmogaus gyvenamoji vieta.

Per šį laikotarpį artimieji turėtų:

• išsiaiškinti, ar yra testamentas;
• kreiptis į notarą;
• surinkti informaciją apie mirusiojo turtą;
• išsiaiškinti žinomus finansinius įsipareigojimus;
• nuspręsti, ar priimti palikimą, ar jo atsisakyti;
• apsvarstyti palikimo priėmimą pagal turto apyrašą.

Jeigu trijų mėnesių terminas praleidžiamas, palikimo priėmimo terminas tam tikrais atvejais gali būti atnaujintas teismo, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taip pat įstatyme numatyta galimybė palikimą priimti vėliau, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai.

Todėl nereikėtų laukti, kol baigsis trys mėnesiai, jeigu dar neapsisprendėte dėl paveldėjimo.

6. Ar galima atsisakyti mirusio žmogaus palikimo ir jo skolų?

Taip. Įpėdinis gali atsisakyti palikimo įstatymų nustatyta tvarka.

Tai gali būti aktualu tais atvejais, kai mirusysis turėjo daug skolų, o paveldimo turto vertė yra nedidelė arba jo visai nėra.

Tačiau svarbu žinoti kelias aplinkybes:

• palikimo negalima priimti tik iš dalies, pavyzdžiui, pasiimti butą, bet atsisakyti paskolos;
• atsisakymas nuo palikimo turi būti įformintas įstatymų nustatyta tvarka;
• negalima paprasčiausiai pasirinkti, kurias mirusiojo skolas norite perimti;
• atsisakius palikimo, paveldėjimo teisė gali pereiti kitiems asmenims pagal įstatymą arba testamentą.

Jeigu abejojate, ar mirusysis turėjo daugiau skolų nei turto, prieš priimdami sprendimą pasitarkite su notaru dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą.

7. Ar sutuoktinis turi grąžinti mirusio vyro arba žmonos paskolas?

Ne kiekvienu atveju. Sutuoktinis netampa automatiškai atsakingas už visas kito sutuoktinio asmenines skolas vien dėl santuokos.

Tačiau reikia įvertinti kelias skirtingas situacijas:

Asmeninė sutuoktinio skola. Jeigu paskolą vienas sutuoktinis paėmė asmeniniams poreikiams ir nėra kitų atsakomybę sukuriančių aplinkybių, vien santuoka savaime nereiškia, kad kitas sutuoktinis privalo ją grąžinti.

Bendros šeimos prievolės. Jeigu skola atsirado dėl bendrų šeimos poreikių arba pagal įstatymus laikoma bendra sutuoktinių prievole, atsakomybė gali būti vertinama kitaip.

Bendraskolis arba laiduotojas. Jeigu pergyvenęs sutuoktinis pats pasirašė paskolos sutartį kaip bendraskolis arba laidavimo sutartį, jo atsakomybė gali išlikti nepriklausomai nuo paveldėjimo.

Todėl būtina atskirti sutuoktinio atsakomybę pagal jau sudarytą sutartį nuo atsakomybės, kuri atsiranda priėmus palikimą.

Daugiau apie bendraskolio ir laiduotojo atsakomybę skaitykite straipsnyje „Ką reiškia bendraskolis ir laiduotojas: už kokias skolas galite tapti atsakingi?“ – ieškokite jo „Megakreditas.lt“ straipsnių skiltyje.

8. Ar bankas gali reikalauti grąžinti mirusiojo paskolą iš artimųjų?

Bankas ar kitas kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl mirusiojo skolos, tačiau tai nereiškia, kad jis gali automatiškai reikalauti pinigų iš bet kurio giminaičio.

Kreditoriaus reikalavimai turi būti nukreipti į asmenis, kurie pagal įstatymus ir konkrečius įsipareigojimus atsako už skolą.

Pavyzdžiui, bankas gali kreiptis į palikimą priėmusius įpėdinius, tačiau jų atsakomybės ribos priklauso nuo palikimo priėmimo būdo.

Taip pat kreditorius gali turėti savarankišką reikalavimo teisę į asmenį, kuris buvo paskolos bendraskolis arba laiduotojas.

Civilinio kodekso 5.63 straipsnis nustato, kad palikėjo kreditoriai reikalavimus paprastai turi pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme numatytais atvejais šį terminą teismas gali atnaujinti, tačiau tam taikomos konkrečios sąlygos.

Jeigu bankas ar skolų išieškojimo įmonė susisiekia su jumis dėl mirusio artimojo paskolos, pirmiausia paprašykite pateikti:

• skolos likutį;
• paskolos sutarties duomenis;
• skolos apskaičiavimą;
• informaciją apie reikalavimo teisinį pagrindą;
• paaiškinimą, kodėl būtent jūs laikomas atsakingu už skolą.

Neskubėkite pripažinti skolos ar pasirašyti naujo mokėjimo susitarimo, kol neišsiaiškinote savo teisinės padėties.

9. Kaip sužinoti, ar miręs artimasis turėjo paskolų ir kitų skolų?

Tai gali būti sudėtinga, nes ne visos finansinės prievolės matomos viename registre.

Artimieji gali pradėti nuo šių veiksmų:

1. Peržiūrėti turimus dokumentus. Ieškokite paskolų sutarčių, bankų laiškų, mokėjimo grafikų, lizingo dokumentų ir kitų finansinių įsipareigojimų įrodymų.
2. Patikrinti viešus registrus. Turto arešto aktų registras, Nekilnojamojo turto registras ir Sutarčių ir teisių suvaržymų registras gali padėti nustatyti tam tikrus turto suvaržymus.
3. Kreiptis į notarą. Notaras paveldėjimo procese gali padėti nustatyti paveldėjimo aplinkybes ir informuoti apie kreditorių pareikštus reikalavimus.
4. Įvertinti žinomus finansinius įsipareigojimus. Pasikalbėkite su artimaisiais ir patikrinkite dokumentus, kuriuose gali būti nurodyti paskolų ar kitų skolų likučiai.

Svarbu žinoti, kad net ir atlikus šiuos veiksmus nebūtinai pavyks iš karto sužinoti apie visas mirusiojo skolas. Kai kurie kreditoriai gali pareikšti reikalavimus vėliau, todėl palikimo priėmimo būdas yra itin svarbus.

Ką svarbiausia prisiminti artimiesiems?

Žmogaus mirtis savaime nepanaikina jo finansinių įsipareigojimų. Tačiau artimieji neprivalo grąžinti mirusiojo paskolų vien dėl to, kad yra jo giminaičiai.

Svarbiausi dalykai, kuriuos verta įsidėmėti:

• Palikimas apima ne tik turtą, bet ir paveldimas skolas.
• Palikimą paprastai reikia priimti per tris mėnesius.
• Įprastu būdu priėmus palikimą gali tekti atsakyti už skolas visu savo turtu.
• Priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas ribojama paveldėtu turtu.
• Galima atsisakyti palikimo, tačiau negalima pasirinkti tik palankių jo dalių.
• Bendraskolio ir laiduotojo atsakomybė gali išlikti nepriklausomai nuo paveldėjimo.

Jeigu nesate tikri, ar mirusysis turėjo skolų, prieš priimdami palikimą kreipkitės į notarą ir įvertinkite galimybę jį priimti pagal turto apyrašą. Toks sprendimas gali padėti išvengti situacijos, kai dėl artimojo finansinių įsipareigojimų rizikuojate savo asmeniniu turtu.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, o ne individuali teisinė konsultacija. Paveldėjimo ir atsakomybės už skolas klausimai priklauso nuo konkrečių aplinkybių, palikimo priėmimo būdo ir galiojančių teisės aktų.