
Gyventi kartu reiškia dalytis ne tik namais, kasdieniais rūpesčiais ir planais, bet dažnai ir finansiniais įsipareigojimais. Nuoma ar būsto paskola, maistas, komunaliniai mokesčiai, automobilis, atostogos ir santaupos – bendrų išlaidų atsiranda vis daugiau. Tačiau net ir gerai uždirbančios poros gali susidurti su pinigų trūkumu, jeigu nėra aiškaus susitarimo, kaip tvarkyti bendrą šeimos biudžetą.
Vieni partneriai visas pajamas perveda į bendrą sąskaitą, kiti pasidalija konkrečias išlaidų kategorijas, o treti kiekvieną mėnesį sutaria, kokią sumą skirs bendriems poreikiams. Nėra vieno visiems tinkamo modelio. Svarbiausia, kad abu žmonės suprastų, kiek pinigų gauna, kiek išleidžia, kokių įsipareigojimų turi ir kokių bendrų tikslų siekia.
Problema prasideda tada, kai pinigai tvarkomi be aiškių taisyklių. Štai penkios finansinės klaidos, kurios poroms gali kainuoti ne tik santaupas, bet ir ramybę.
1. Neaptariama, kas už ką moka
Viena dažniausių porų finansinių klaidų – prielaida, kad abu savaime supranta, kaip turi būti dalijamos bendros išlaidos. Vienas partneris gali manyti, kad būsto nuoma dalijama per pusę, o kitas tikėtis, kad kiekvienas prisideda pagal savo pajamas.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau ilgainiui neaiškumas sukelia nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, vienas žmogus apmoka komunalinius mokesčius, perka maistą ir rūpinasi kasdienėmis smulkmenomis, o kitas perveda tik sutartą sumą už būstą. Jeigu šios išlaidos niekada neaptariamos, gali susidaryti įspūdis, kad vienas partneris finansinę naštą neša didesnę.
Kaip išvengti klaidos?
Susėskite ir sudarykite bendrų išlaidų sąrašą:
- būsto nuoma arba paskolos įmoka;
- komunaliniai mokesčiai ir internetas;
- maistas ir buities prekės;
- transportas ir automobilio išlaikymas;
- vaikų poreikiai, jeigu jų turite;
- draudimas ir kiti reguliarūs mokėjimai;
- bendras taupymas ir nenumatytos išlaidos.
Tuomet susitarkite, kas už ką atsakingas ir kokią sumą kiekvienas skiria bendram biudžetui. Susitarimą verta periodiškai peržiūrėti, ypač pasikeitus pajamoms ar šeimos aplinkybėms.
2. Bendros išlaidos dalijamos po lygiai, neatsižvelgiant į pajamas
Lygybė nebūtinai reiškia, kad abu partneriai turi mokėti vienodą sumą. Jeigu vienas žmogus uždirba 1 500 Eur, o kitas – 2 500 Eur per mėnesį, vienodas 700 Eur įnašas abiem gali sudaryti labai skirtingą finansinę naštą.
Pirmajam po bendrų išlaidų liktų 800 Eur, antrajam – 1 800 Eur. Todėl dalijant išlaidas po lygiai vienas partneris gali jaustis nuolat ribojamas, nors kitas turėtų gerokai daugiau finansinės laisvės.
Vienas galimų sprendimų – bendras išlaidas dalyti proporcingai pajamoms.
Pavyzdys:
Tarkime, poros bendros mėnesio pajamos po mokesčių yra 4 000 Eur:
- pirmasis partneris gauna 1 500 Eur – 37,5 proc. bendrų pajamų;
- antrasis partneris gauna 2 500 Eur – 62,5 proc. bendrų pajamų.
Jeigu bendros mėnesio išlaidos siekia 1 600 Eur, proporcingai jas galima paskirstyti taip:
- pirmasis partneris prisideda 600 Eur;
- antrasis partneris prisideda 1 000 Eur.
Tai tik vienas iš galimų modelių. Porai gali tikti ir vienodos įmokos, ir mišrus variantas, kai dalis išlaidų dalijama proporcingai, o dalis – pagal atskirą susitarimą. Svarbu, kad pasirinktas būdas abiem atrodytų teisingas ir būtų finansiškai pakeliamas.
3. Pamirštama planuoti nereguliarias ir netikėtas išlaidas
Daugelis porų planuoja tik tai, ką reikia sumokėti kiekvieną mėnesį. Tačiau automobilio remontas, buitinės technikos gedimas, draudimo įmoka, sveikatos išlaidos ar metinės paslaugų prenumeratos gali gerokai padidinti vieno mėnesio išlaidas.
Jeigu bendrame biudžete numatyta tik nuoma, maistas ir komunaliniai mokesčiai, tokios situacijos dažnai tampa nemalonia staigmena. Tuomet tenka naudoti kasdienėms reikmėms skirtus pinigus, ištuštinti santaupas arba skolintis.
Kaip išvengti klaidos?
Atskirkite tris finansines kategorijas:
- Reguliarios išlaidos. Būstas, maistas, transportas, komunaliniai mokesčiai ir kiti kas mėnesį pasikartojantys mokėjimai.
- Planuojamos nereguliarios išlaidos. Automobilio techninė priežiūra, draudimas, atostogos, dovanos, sezoniniai pirkiniai.
- Finansinis rezervas. Santaupos netikėtiems gyvenimo įvykiams, pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms ar atsiradus skubioms išlaidoms.
Nereguliarioms išlaidoms galima kas mėnesį atsidėti nedidelę sutartą sumą. Taip didesnis mokėjimas netaps netikėta finansine našta.
Finansinio rezervo dydį reikėtų pasirinkti pagal šeimos išlaidas, pajamų stabilumą ir turimus įsipareigojimus. Dažnai kaip orientyras naudojamas kelių mėnesių būtinųjų išlaidų rezervas, tačiau jį verta kaupti palaipsniui.
4. Vienas partneris nežino apie kito finansinius įsipareigojimus
Bendras biudžetas negali būti tik bendrų pajamų ir išlaidų lentelė. Jame svarbu įvertinti ir kiekvieno partnerio asmeninius finansinius įsipareigojimus.
Pavyzdžiui, vienas žmogus gali mokėti vartojimo paskolą, automobilio lizingą, kredito kortelės skolą ar turėti kitų reguliarių mokėjimų. Jeigu apie juos kitas partneris nežino, bendri finansiniai planai gali būti paremti netiksliais skaičiais.
Tai ypač svarbu planuojant didesnius pirkinius ar būsto įsigijimą. Vieno partnerio turimi įsipareigojimai gali turėti įtakos tam, kiek pinigų pora realiai gali skirti naujiems tikslams.
Kaip išvengti klaidos?
Atvirai aptarkite:
- turimas paskolas ir jų mėnesio įmokas;
- kredito kortelių ar kitų skolų likučius;
- lizingo ir išsimokėjimo įsipareigojimus;
- finansinius įsipareigojimus, už kuriuos atsakote kaip bendraskoliai ar laiduotojai;
- artimiausius didesnius mokėjimus.
Tai nereiškia, kad partneriai privalo atsisakyti viso finansinio savarankiškumo. Tačiau sprendimai, kurie gali paveikti bendrą šeimos finansinę padėtį, neturėtų būti slepiami.
Jeigu turimų paskolų įmokos sudaro didelę pajamų dalį, verta įvertinti bendrą finansinę situaciją ir galimus sprendimus. Daugiau apie tai skaitykite puslapyje paskolų refinansavimas. Refinansavimas ne visada sumažina bendrą kredito kainą, todėl būtina palyginti visas sąlygas, mokesčius ir likusį grąžinimo laikotarpį.
5. Taupoma tik tada, kai mėnesio pabaigoje lieka pinigų
Dar viena klaida – taupymą laikyti tuo, kas lieka apmokėjus visas sąskaitas ir įsigijus norimus daiktus. Praktikoje mėnesio pabaigoje dažnai nelieka tiek, kiek tikėtasi.
Jeigu taupymas nėra įtrauktas į bendrą biudžetą, poros finansiniai tikslai gali nuolat nusikelti: finansinis rezervas nekaupiamas, atostogoms taupoma paskutinę minutę, o didesni pirkiniai finansuojami skolintomis lėšomis.
Kaip išvengti klaidos?
Taupymą įtraukite į mėnesio biudžetą kaip atskirą išlaidų kategoriją. Gavę pajamas, atidėkite sutartą sumą į atskirą taupymo sąskaitą ar kitą pasirinktą priemonę.
Pradėti galima ir nuo nedidelės sumos. Svarbiausia, kad ji būtų realistiška ir nekeltų poreikio skolintis kasdienėms išlaidoms padengti.
Taip pat verta susitarti dėl konkrečių tikslų:
- finansinis rezervas nenumatytiems atvejams;
- būsto pradinis įnašas;
- automobilio įsigijimas ar remontas;
- atostogos;
- vaikų ateities poreikiai;
- ilgalaikis taupymas.
Kai tikslas aiškus, lengviau nuspręsti, kokią sumą atidėti ir per kiek laiko norite jį pasiekti.
Kaip porai susikurti veikiantį bendrą biudžetą?
Norint išvengti šių klaidų, nereikia sudėtingos finansų valdymo sistemos. Pradžiai pakanka vieno bendro pokalbio ir paprasto mėnesio plano.
1. Suskaičiuokite bendras pajamas. Įvertinkite realias pajamas po mokesčių, o ne vien atlyginimą popieriuje. Jeigu pajamos kinta, planuokite atsargiau.
2. Užrašykite visas išlaidas. Bent vieną ar du mėnesius stebėkite, kur iškeliauja pinigai. Įtraukite ir smulkius kasdienius pirkinius.
3. Pasirinkite pinigų valdymo modelį. Galite naudoti bendrą sąskaitą, atskiras sąskaitas su sutartais pervedimais arba mišrų variantą.
4. Sutarkite dėl asmeninių pinigų. Kiekvienam partneriui verta numatyti sumą, kurią galima išleisti savo nuožiūra, nesuderinus kiekvieno pirkinio.
5. Nusistatykite bendrus tikslus. Nuspręskite, kiek skirsite rezervui, didesniems pirkiniams ir ilgalaikiams planams.
6. Kartą per mėnesį peržiūrėkite biudžetą. Aptarkite, kas pavyko, kur išlaidos viršijo planą ir ką reikėtų pakeisti kitą mėnesį.
Svarbu suprasti, kad biudžetas nėra kontrolės priemonė, skirta stebėti kiekvieną partnerio išleistą eurą. Tai bendras susitarimas, kuris padeda išvengti netikėtumų, priimti apgalvotus sprendimus ir siekti finansinių tikslų.
Bendras biudžetas neturi reikšti visiškai bendrų pinigų
Kai kurios poros jaučiasi patogiai visus pinigus laikydamos vienoje sąskaitoje. Kitoms geriau tinka atskiri finansai ir bendra sąskaita tik būtinoms išlaidoms. Abu modeliai gali veikti.
Svarbiausia – skaidrumas, pasitikėjimas ir aiškios taisyklės. Jeigu vienas partneris uždirba daugiau, tai nebūtinai reiškia, kad jis turi vienas priimti finansinius sprendimus. Jeigu vienas uždirba mažiau arba laikinai nedirba dėl vaikų priežiūros, jo indėlis į bendrą gyvenimą taip pat neturėtų būti vertinamas vien pagal pervedamą pinigų sumą.
Galiausiai geras bendras šeimos biudžetas nėra tas, kuriame viskas padalijama idealiai matematiškai. Tai toks planas, kuris abiem partneriams atrodo sąžiningas, atitinka realias galimybes ir leidžia jaustis finansiškai saugiau.
Dažniausiai užduodami klausimai apie bendrą biudžetą
Ar porai būtina turėti bendrą banko sąskaitą?
Kaip teisingai dalytis bendromis išlaidomis, jei partneriai uždirba skirtingai?
Kiek pinigų pora turėtų skirti santaupoms?
Ar kiekvienas partneris turėtų turėti asmeninių pinigų?
Kaip pradėti planuoti bendrą šeimos biudžetą?
Ką daryti, jei dėl pinigų nuolat kyla konfliktų?
Ar bendras biudžetas padeda išvengti paskolų?
Daugiau praktinių patarimų apie paskolas, taupymą ir asmeninių finansų valdymą rasite „Megakreditas.lt“ straipsnių skiltyje.