Skambina dėl paskolos ar banko sąskaitos? Kaip atpažinti finansinius sukčius ir apsaugoti savo pinigus

Sulaukėte skambučio iš žmogaus, kuris prisistato banko darbuotoju, kredito bendrovės atstovu ar finansų specialistu? O gal telefonu siūloma paskola, žadamas greitas finansavimas arba prašoma patvirtinti neva įtartiną operaciją? Tokiose situacijose verta neskubėti – už įtikinamai skambančio pasiūlymo gali slėptis finansiniai sukčiai.

Sukčiai vis dažniau naudojasi žinomų finansų įstaigų pavadinimais, suklastotais telefono numeriais ir psichologiniu spaudimu. Jų tikslas – išgauti prisijungimo duomenis, banko kortelės informaciją arba įtikinti žmogų pačiam pervesti pinigus.

Svarbu žinoti, kad vien skambinančiojo prisistatymas banko ar kredito bendrovės darbuotoju neįrodo jo tapatybės. Net telefono ekrane rodomas pažįstamas numeris gali būti suklastotas. Todėl prieš pateikiant bet kokią informaciją ar atliekant finansinę operaciją būtina patikrinti, su kuo iš tikrųjų bendraujate.

Kaip veikia finansiniai sukčiai?

Finansinio sukčiavimo būdai nuolat keičiasi, tačiau dažniausiai pasikartoja keli scenarijai. Sukčiai stengiasi sukurti skubos jausmą, išgąsdinti arba pasiūlyti tokią naudą, kurios žmogui sunku atsisakyti.

1. Skambutis iš tariamo banko darbuotojo

Vienas dažniausių scenarijų – skambutis iš asmens, kuris prisistato banko saugumo, sukčiavimo prevencijos ar klientų aptarnavimo specialistu.

Skambinantysis gali teigti, kad:

• jūsų banko sąskaitoje pastebėta įtartina operacija;
• kažkas bando paimti paskolą jūsų vardu;
• jūsų kortelės duomenys galėjo būti pavogti;
• būtina skubiai patvirtinti tapatybę;
• pinigus reikia pervesti į tariamai saugią sąskaitą.

Tokio pokalbio tikslas dažnai yra išgauti prisijungimo prie interneto banko duomenis, „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo patvirtinimo kodus arba paskatinti patvirtinti sukčių inicijuotą mokėjimą.

Svarbu: bankas gali susisiekti su klientu dėl įvairių klausimų, tačiau neturėtumėte telefonu atskleisti savo PIN kodų, slaptažodžių ar patvirtinti operacijos, kurios patys nepradėjote.

Jeigu kyla įtarimų, nutraukite pokalbį ir susisiekite su banku oficialioje svetainėje arba mokėjimo kortelės nugarėlėje nurodytu numeriu.

2. Netikri paskolų pasiūlymai ir pažadai suteikti kreditą

Kita dažna apgaulės forma – itin patrauklus paskolos pasiūlymas. Žmogui gali būti žadama paskola net ir tada, kai jis turi prastą kredito istoriją, neturi oficialių pajamų arba jau yra gavęs neigiamą atsakymą iš kitų kreditorių.

Sukčiai gali žadėti:

• paskolą be kreditingumo vertinimo;
• garantuotą finansavimą nepriklausomai nuo pajamų;
• pinigus per kelias minutes;
• paskolą be jokių dokumentų;
• išankstinį patvirtinimą, nepatikrinus finansinės situacijos.

Vėliau atsiranda papildoma sąlyga – sumokėti tariamą sutarties sudarymo, administravimo, draudimo ar paskolos aktyvavimo mokestį. Gavę pinigus sukčiai gali dingti arba reikalauti dar vieno mokėjimo.

Ne kiekvienas išankstinis mokestis savaime reiškia sukčiavimą – teisėto finansavimo sąlygos gali numatyti įvairius mokesčius. Tačiau ypač atsargiai vertinkite reikalavimą pervesti pinigus į fizinio asmens sąskaitą, mokėti neaiškiam tarpininkui arba sumokėti už garantuotą paskolos suteikimą.

Prieš priimdami pasiūlymą patikrinkite, kas yra tikrasis kreditorius, ar jis turi teisę teikti atitinkamas finansines paslaugas, kokios yra visos sutarties sąlygos ir kiek iš tikrųjų kainuos paskola.

3. Sukčiai, apsimetantys skolų išieškotojais

Finansiniai sukčiai gali pasinaudoti ir žmogaus baime dėl turimų įsipareigojimų. Pavyzdžiui, skambinantysis teigia atstovaujantis skolų išieškojimo bendrovei, bankui ar kitai finansų įstaigai.

Pokalbio metu gali būti reikalaujama nedelsiant sumokėti skolą, pateikti asmens duomenis arba pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą.

Jeigu gaunate tokį skambutį:

1. Paprašykite nurodyti įmonės pavadinimą ir oficialius kontaktus.
2. Nesutikite iš karto atlikti mokėjimo.
3. Savarankiškai susiraskite įmonės kontaktus ir susisiekite su ja.
4. Patikrinkite, ar iš tiesų turite nurodomą įsiskolinimą.
5. Neatskleiskite prisijungimo prie banko duomenų ar patvirtinimo kodų.

Jeigu turite bendrų finansinių įsipareigojimų su kitu žmogumi, svarbu suprasti ir savo teisinę atsakomybę. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje ką reiškia bendraskolis ir laiduotojas.

Kodėl negalima aklai pasitikėti telefono numeriu?

Pamačius telefono ekrane banko ar žinomos įmonės pavadinimą gali atrodyti, kad skambutis tikrai oficialus. Vis dėlto sukčiai gali naudoti numerio klastojimo (angl. caller ID spoofing) metodus.

Tai reiškia, kad telefono ekrane gali būti rodomas numeris, kuris iš tikrųjų nepriklauso skambinančiajam. Todėl net ir pažįstamas numeris nėra pakankamas įrodymas, kad skambina tikras banko darbuotojas.

Jeigu sulaukėte skambučio iš užsienio, galite papildomai pasidomėti, kokiai valstybei priklauso numerio pradžioje esantis kodas. Tam gali padėti tarptautiniai telefonų šalių kodai.

Tačiau svarbu nepamiršti: šalies kodas nepatvirtina skambinančiojo tapatybės. Net jeigu numeris prasideda Lietuvos kodu, tai dar nereiškia, kad skambutis yra saugus.

Kaip patikrinti, kam priklauso nežinomas telefono numeris?

Jeigu sulaukėte įtartino skambučio, neskubėkite perskambinti. Pirmiausia galite atlikti kelis paprastus veiksmus:

• Įveskite telefono numerį į interneto paiešką.
• Patikrinkite, ar apie šį numerį yra kitų žmonių pranešimų.
• Pažiūrėkite, ar numeris siejamas su oficialia įmone.
• Palyginkite jį su kontaktais, skelbiamais oficialioje įmonės svetainėje.
• Jei skambinusysis prisistatė banko darbuotoju, susisiekite su banku oficialiu kanalu.

Papildomai galite patikrinti, kieno tai numeris. Tokie katalogai gali padėti rasti kitų naudotojų pateiktą informaciją apie nežinomus numerius.

Vis dėlto vertinkite tokius duomenis atsargiai. Naudotojų komentarai nėra oficialus numerio savininko patvirtinimas, o numerio nebuvimas kataloge nereiškia, kad skambutis saugus.

Jeigu skambinantysis teigia atstovaujantis konkrečiai įmonei, verta ieškoti jos oficialių kontaktų. Tam gali būti naudingas ir įmonių telefonų numerių katalogas.

Kaip atpažinti įtartiną finansinį pasiūlymą?

Ne kiekvienas netikėtas skambutis yra sukčiavimas, tačiau tam tikri požymiai turėtų paskatinti sustoti ir patikrinti informaciją.

Įspėjamieji ženklai:

• Skambinantysis reikalauja veikti nedelsiant.
• Gąsdina, kad tuoj pat prarasite pinigus arba bus užblokuota sąskaita.
• Prašo pasakyti „Smart-ID“, mobiliojo parašo ar interneto banko kodus.
• Prašo patvirtinti operaciją, kurios patys neatlikote.
• Siūlo paskolą be jokio kreditingumo vertinimo ir garantuoja teigiamą atsakymą.
• Reikalauja iš anksto pervesti pinigus neaiškiam asmeniui.
• Vengia pateikti oficialius įmonės duomenis ar sutarties sąlygas.
• Bendrauja tik per neoficialias susirašinėjimo platformas ir nenori pateikti patikrinamų kontaktų.

Vienas požymis dar nebūtinai įrodo sukčiavimą, tačiau keli iš jų kartu yra rimta priežastis nutraukti pokalbį ir savarankiškai patikrinti informaciją.

Ką daryti, jeigu jau perdavėte duomenis arba pervedėte pinigus?

Jeigu supratote, kad galėjote susidurti su sukčiais, svarbiausia veikti nedelsiant. Kuo greičiau kreipsitės į finansų įstaigą, tuo daugiau galimybių turėsite sustabdyti ar apriboti galimus nuostolius.

Rekomenduojama:

1. Nedelsdami susisiekite su savo banku. Naudokite oficialų telefono numerį arba kitą patikimą kontaktą.
2. Paprašykite užblokuoti kortelę ar prieigą, jeigu galėjo būti atskleisti prisijungimo duomenys.
3. Prašykite patikrinti ir, jei įmanoma, sustabdyti įtartiną mokėjimą. Jeigu pinigai jau pervesti, bankas gali paaiškinti, kokių veiksmų dar galima imtis.
4. Pakeiskite slaptažodžius, jeigu jie buvo atskleisti arba galėjo būti perimti.
5. Išsaugokite įrodymus. Neištrinkite SMS žinučių, skambučių istorijos, el. laiškų, mokėjimų duomenų ir susirašinėjimų.
6. Praneškite policijai. Apie galimą nusikalstamą veiką galima pranešti per oficialius policijos kanalus.

Jeigu sukčiai turi jūsų asmens duomenis, stebėkite ir kitus galimus piktnaudžiavimo atvejus – pavyzdžiui, bandymus jūsų vardu sudaryti sutartis ar pateikti kredito paraiškas.

Kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių ateityje?

Geriausia apsauga – įprotis savarankiškai tikrinti bet kokį netikėtą finansinį prašymą. Net jeigu skambinantysis kalba profesionaliai, žino jūsų vardą ar pateikia dalį tikros informacijos, tai dar neįrodo jo tapatybės.

Laikykitės šių taisyklių:

• Niekam neatskleiskite banko prisijungimo duomenų, PIN kodų ar patvirtinimo kodų.
• Niekada netvirtinkite mokėjimo, kurio patys nepradėjote.
• Nespauskite nuorodų netikėtose SMS ar el. laiškuose.
• Neperveskite pinigų į tariamai „saugią“ sąskaitą.
• Prieš imdami paskolą patikrinkite kreditoriaus tapatybę ir jo teisę teikti finansines paslaugas.
• Perskaitykite sutartį ir įvertinkite bendrą kredito kainą, o ne vien reklamuojamą palūkanų normą.
• Kilus abejonėms, pokalbį nutraukite ir susisiekite su įmone oficialiais kontaktais.

Daugiau informacijos apie sukčiavimo būdus ir apsisaugojimą galima rasti Lietuvos banko bei kitų atsakingų institucijų skelbiamose rekomendacijose.

Išvada: kelių minučių patikra gali apsaugoti nuo didelių nuostolių

Finansiniai sukčiai dažnai naudojasi žmonių pasitikėjimu, baime ir noru greitai išspręsti finansines problemas. Vieniems siūloma neįtikėtinai pigi paskola, kiti gąsdinami tariamai pavogtais pinigais ar neva jų vardu paimtu kreditu.

Svarbiausia – nepriimti finansinių sprendimų spaudžiant telefonu. Neatskleiskite prisijungimo duomenų, netvirtinkite neaiškių operacijų ir visada patikrinkite, kas iš tikrųjų su jumis susisiekė.

Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, nutraukite pokalbį ir patys susisiekite su banku ar įmone oficialiais kontaktais. Atsargumas šiuo atveju nėra perdėtas – tai paprastas būdas apsaugoti savo pinigus.

Dažniausiai užduodami klausimai