
Straipsnio turinysPereikite prie aktualiausios temos
Darbai atlikti, sąskaita išrašyta, tačiau pinigų banko sąskaitoje nėra. Tuo metu reikia mokėti darbuotojams atlyginimus, atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti mokesčius ir finansuoti kitus užsakymus.
Smulkiajam verslui net viena laiku neapmokėta sąskaita gali tapti rimta problema. Ypač tuomet, kai didelė dalis pajamų priklauso nuo kelių stambių klientų.
Jeigu klientas neapmoka sąskaitos, svarbu vienu metu spręsti dvi problemas: susigrąžinti priklausančius pinigus ir užtikrinti, kad verslas galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, kol jų laukia.
Tam ne visada būtina iš karto skolintis. Kartais pakanka aiškaus atsiskaitymo grafiko, greitesnio skolų administravimo ar laikino išlaidų pertvarkymo. Kitais atvejais gali būti naudingi faktoringas, kredito linija arba apyvartinių lėšų finansavimas.
Kodėl neapmokėta sąskaita gali sukelti problemų net pelningam verslui?
Viena dažniausių smulkiojo verslo klaidų – pelną laikyti pinigais, kuriais jau galima naudotis.
Tačiau pelnas ir pinigų srautas nėra tas pats.
Įmonė gali būti suteikusi paslaugų už 10 000 Eur, patyrusi 7 000 Eur sąnaudų ir apskaitoje užfiksavusi 3 000 Eur rezultatą prieš kitus mokesčius bei koregavimus. Vis dėlto, jeigu klientas dar nesumokėjo, įmonė gali neturėti pakankamai pinigų einamosioms išlaidoms.
Pavyzdžiui, nedidelė statybos įmonė užbaigia užsakymą ir išrašo 12 000 Eur sąskaitą, kuri turi būti apmokėta per 30 dienų.
Tuo metu jai reikia:
- 4 000 Eur darbuotojų atlyginimams;
- 2 500 Eur medžiagų tiekėjams;
- 1 000 Eur patalpoms, transportui ir kitoms išlaidoms.
Bendras artimiausių mokėjimų poreikis – 7 500 Eur.
Jeigu klientas vėluoja atsiskaityti dar mėnesį, įmonė gali susidurti su 7 500 Eur finansavimo poreikiu, nors pats projektas buvo pelningas.
Tai vadinama likvidumo problema: įmonė turi gautinų sumų, bet neturi pakankamai laisvų pinigų įsipareigojimams vykdyti.
Ką daryti pirmiausia, kai klientas vėluoja apmokėti sąskaitą?
Ne kiekvienas vėlavimas reiškia, kad klientas atsisako mokėti. Kartais sąskaita nepasiekė tinkamo darbuotojo, nebuvo patvirtintas darbų priėmimo aktas arba mokėjimas užstrigo vidiniame apskaitos procese.
Todėl pirmieji veiksmai turėtų būti dalykiški ir orientuoti į problemos išsprendimą.
1. Patikrinkite sąskaitą ir sutarties sąlygas
Prieš kreipdamiesi į klientą įsitikinkite, kad sąskaitoje teisingai nurodyti rekvizitai, suma, apmokėjimo terminas ir suteiktų paslaugų ar parduotų prekių informacija.
Taip pat patikrinkite, ar pagal sutartį mokėjimui būtinas darbų priėmimo aktas, papildomas patvirtinimas ar kitas dokumentas.
Vien sąskaitos išrašymas ne visada įrodo, kad klientas pripažino visą reikalaujamą sumą.
2. Išsiųskite mandagų priminimą
Jeigu terminas ką tik pasibaigė, pradėkite nuo trumpo laiško.
Nurodykite sąskaitos numerį, mokėtiną sumą, pradinį terminą ir paprašykite patvirtinti planuojamą apmokėjimo datą.
Svarbu gauti konkretų atsakymą, o ne vien pažadą „sumokėsime artimiausiu metu“.
3. Susisiekite telefonu
Jeigu į laišką neatsakoma, verta paskambinti atsakingam asmeniui.
Pokalbio tikslas – nustatyti vėlavimo priežastį ir sutarti dėl realios mokėjimo datos.
Po pokalbio susitarimą patvirtinkite el. paštu, kad liktų rašytinis įrašas.
4. Įvertinkite kliento mokumą
Jeigu klientas nuolat keičia mokėjimo datą, vengia kontakto arba neapmoka kelių sąskaitų, rizika didėja.
Tokiu atveju verta patikrinti viešai prieinamą informaciją apie įmonės finansinę būklę, nemokumo procesus ir kitus reikšmingus požymius.
Tačiau vienas pavėluotas mokėjimas savaime nereiškia, kad klientas nemokus.
Kada siųsti priminimą, o kada imtis griežtesnių veiksmų?
Smulkiajam verslui naudinga turėti iš anksto nustatytą skolų administravimo tvarką.
Pavyzdžiui:
| Vėlavimas | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|
| 1–3 dienos | Mandagus priminimas ir sąskaitos gavimo patikrinimas |
| 4–7 dienos | Skambutis, konkrečios mokėjimo datos suderinimas |
| 8–14 dienų | Pakartotinis rašytinis reikalavimas, rizikos įvertinimas |
| 15–30 dienų | Oficialus raginimas, mokėjimo grafiko arba teisinių veiksmų svarstymas |
| Daugiau kaip 30 dienų | Skolos išieškojimo galimybių ir teisinių išlaidų įvertinimas |
Tai nėra įstatyme nustatyti privalomi terminai. Tai vidinės skolų valdymo politikos pavyzdys.
Jeigu klientas akivaizdžiai ginčija suteiktų paslaugų kokybę arba yra nemokumo požymių, laukti 30 dienų prieš imantis veiksmų gali būti netikslinga.
Kita vertus, ilgalaikiam patikimam klientui, kuris susidūrė su laikinu sutrikimu, protingai suderintas mokėjimo grafikas kartais gali būti naudingesnis nei skubus ginčas.
Ar galima reikalauti palūkanų už pavėluotą mokėjimą?
Taip, tačiau būtina atsižvelgti į sutartį ir sandorio pobūdį.
Lietuvoje verslo tarpusavio atsiskaitymams taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas.
Kai tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos, kreditorius gali reikalauti palūkanų už pavėluotą mokėjimą.
Jeigu mokėjimo terminas aiškiai nustatytas sutartyje, palūkanų skaičiavimas paprastai siejamas su kita diena po termino pabaigos.
Jeigu terminas nenustatytas, įstatymas numato atskiras taisykles, dažnai susijusias su 30 dienų laikotarpiu nuo sąskaitos gavimo, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo.
Tačiau 30 dienų nėra universalus visų sąskaitų apmokėjimo terminas. Konkrečią situaciją reikia vertinti pagal sutartį ir įstatymo nuostatas.
Ar galima papildomai reikalauti 40 Eur?
Pagal minėto įstatymo 7 straipsnį kreditorius, įgijęs teisę į palūkanas už pavėluotą mokėjimą, turi teisę reikalauti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos.
Jeigu pagrįstos išieškojimo išlaidos viršija šią sumą, tam tikrais atvejais galima reikalauti ir papildomos kompensacijos.
Tačiau ši taisyklė skirta įstatymo taikymo sričiai priklausantiems komerciniams santykiams. Jos negalima automatiškai taikyti bet kokiai vartotojui išrašytai sąskaitai.
Kaip neapmokėta sąskaita paveikia pinigų srautus?
Norint priimti teisingą finansinį sprendimą, pirmiausia reikia apskaičiuoti, kiek pinigų verslui trūks ir kuriam laikui.
Tam naudinga sudaryti bent 13 savaičių pinigų srautų prognozę.
Joje atskirai nurodykite:
- pradinį pinigų likutį;
- tikėtinus klientų mokėjimus;
- darbo užmokesčio išlaidas;
- mokesčius ir įmokas;
- atsiskaitymus su tiekėjais;
- paskolų ir lizingo įmokas;
- kitas būtinas išlaidas.
Ypač svarbu klientų mokėjimus prognozuoti realistiškai. Jeigu klientas jau tris kartus atidėjo atsiskaitymą, nėra pagrindo planuoti, kad pinigai tikrai bus gauti rytoj.
Praktinis pavyzdys: kiek kainuoja 30 dienų vėlavimas?
Tarkime, įmonė turi 15 000 Eur neapmokėtą sąskaitą.
Kol klientas neatsiskaito, įmonei reikia 8 000 Eur būtinoms išlaidoms.
Įmonė svarsto trumpalaikį finansavimą, kurio iliustracinė metinė palūkanų norma – 12 proc.
Jeigu 8 000 Eur pasiskolinama 30 dienų, vien palūkanų sąnaudos būtų:
8 000 × 12 % × 30 / 365 = 78,90 Eur
| Rodiklis | Suma |
|---|---|
| Neapmokėta kliento sąskaita | 15 000 Eur |
| Laikinas finansavimo poreikis | 8 000 Eur |
| Iliustracinė metinė palūkanų norma | 12 % |
| Finansavimo laikotarpis | 30 dienų |
| Palūkanų sąnaudos | 78,90 Eur |
Šis skaičiavimas neapima sutarties sudarymo, administravimo ar kitų galimų mokesčių. 12 proc. nėra konkretaus finansuotojo pasiūlymas.
Tačiau pavyzdys parodo svarbų principą: net jei klientas galiausiai sumoka visą sąskaitą, vėlavimas gali sukelti papildomų finansavimo išlaidų.
Faktoringas: kada verta nelaukti kliento mokėjimo?
Faktoringas – vienas iš būdų greičiau gauti dalį lėšų pagal dar neapmokėtas sąskaitas.
Paprastai įmonė perduoda finansuotojui reikalavimo teisę į tinkamą sąskaitą arba sudaro kitą faktoringo sutartyje numatytą finansavimo susitarimą.
Finansuotojas, įvertinęs sąskaitą, klientą ir riziką, gali iš anksto išmokėti dalį jos vertės.
Pavyzdžiui, jeigu tinkama sąskaita siekia 10 000 Eur, o finansavimo dalis sudaro 85 proc., įmonė galėtų iš anksto gauti 8 500 Eur.
Likusi suma, atskaičius sutartyje numatytus mokesčius ir įvykdžius atsiskaitymo sąlygas, išmokama pagal konkrečią faktoringo sutartį.
Faktoringas gali būti naudingas, kai įmonė reguliariai dirba su patikimais verslo klientais ir išrašo sąskaitas su atidėtu mokėjimu.
Tačiau jis nėra universalus sprendimas.
Finansuotojas gali nepriimti sąskaitos, jeigu klientas ginčija skolą, yra nemokus arba sąskaita neatitinka nustatytų reikalavimų.
Be to, svarbu patikrinti, ar faktoringas yra su regreso teise. Tokiu atveju klientui nesumokėjus prievolė tam tikromis aplinkybėmis gali grįžti pačiai įmonei.
Daugiau apie finansavimo principą ir jo kainą skaitykite Megakreditas.lt faktoringo gide.
Kredito linija: kai vėluojantys mokėjimai kartojasi
Jeigu įmonės pinigų srautai nuolat svyruoja, vienkartinė paskola ne visada yra patogiausias sprendimas.
Kredito linija suteikia galimybę naudotis finansuotojo nustatytu limitu pagal sutarties sąlygas.
Pavyzdžiui, įmonei gali būti suteiktas 20 000 Eur limitas, tačiau konkrečiu metu ji panaudoja tik 6 000 Eur.
Priklausomai nuo sutarties, palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo panaudotos sumos, o už nepanaudotą limitą gali būti taikomi papildomi mokesčiai.
Toks finansavimas gali padėti įveikti laikinus pinigų srautų svyravimus.
Vis dėlto kredito linija neturėtų tapti nuolatiniu nuostolingos veiklos finansavimo šaltiniu.
Jeigu įmonė kiekvieną mėnesį turi skolintis tam, kad galėtų padengti įprastas išlaidas, problema gali būti ne vien klientų vėlavimas, bet ir per maža marža, netinkama kainodara ar nepakankamas apyvartinis kapitalas.
Plačiau apie šio finansavimo ypatumus skaitykite Megakreditas.lt straipsnyje apie kredito liniją verslui.
Apyvartinių lėšų paskola: kada ji gali būti tinkamesnė?
Apyvartinių lėšų finansavimas gali būti naudingas, kai įmonė turi aiškų trumpalaikį finansavimo poreikį.
Pavyzdžiui, reikia įsigyti žaliavų naujam užsakymui, tačiau pinigai už ankstesnį projektą dar negauti.
Skirtingai nei faktoringas, apyvartinių lėšų paskola nebūtinai siejama su konkrečia neapmokėta sąskaita.
Tačiau prieš skolinantis svarbu įvertinti, iš kokių būsimų pajamų paskola bus grąžinta.
Jeigu finansavimo grąžinimas priklauso tik nuo vieno kliento, kuris jau kelis mėnesius nevykdo įsipareigojimų, rizika gali būti pernelyg didelė.
Tokiu atveju verta svarstyti ir kitus sprendimus: sumažinti nebūtinas išlaidas, derėtis su tiekėjais, peržiūrėti užsakymų prioritetus ar reikalauti dalinio išankstinio apmokėjimo.
Faktoringas, kredito linija ar paskola: ką rinktis?
| Sprendimas | Kada gali tikti | Pagrindinė rizika |
|---|---|---|
| Faktoringas | Turite tinkamų neapmokėtų B2B sąskaitų | Sąskaitos ar kliento netinkamumas, mokesčiai, regreso rizika |
| Kredito linija | Pinigų poreikis periodiškai svyruoja | Nuolatinis limito naudojimas ir finansavimo kaina |
| Apyvartinių lėšų paskola | Reikia konkrečios sumos apibrėžtam poreikiui | Privalomas grąžinimas, net jei klientas nesumoka |
| Mokėjimo grafikas su klientu | Klientas pripažįsta skolą ir turi realų atsiskaitymo planą | Pažadų nevykdymas |
| Išlaidų atidėjimas ar derybos su tiekėjais | Trūkumas trumpalaikis | Galimas santykių su tiekėjais pablogėjimas |
Nė vienas sprendimas nėra savaime geriausias.
Svarbu palyginti ne tik finansavimo kainą, bet ir laikotarpį, per kurį realiai tikitės gauti pinigus, kliento mokumo riziką ir poveikį įmonės įsipareigojimams.
Kada verta pradėti skolos išieškojimą?
Jeigu klientas nereaguoja į priminimus, nesilaiko susitarimų arba ginčija skolą be aiškaus pagrindo, gali tekti pereiti prie formalesnių veiksmų.
Pirmiausia naudinga pateikti rašytinę pretenziją.
Joje nurodykite:
- skolos atsiradimo pagrindą;
- neapmokėtų sąskaitų numerius ir sumas;
- mokėjimo terminus;
- reikalaujamą bendrą sumą;
- papildomus reikalavimus, jeigu jie pagrįsti;
- terminą atsiskaityti;
- informaciją apie galimus tolesnius veiksmus.
Jeigu skola neginčijama, tam tikrais atvejais galima svarstyti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Jeigu skolininkas pateikia prieštaravimus arba kyla ginčas dėl paslaugų kokybės, gali prireikti įprasto teisminio nagrinėjimo.
Svarbu nepainioti skolų administravimo su priverstiniu išieškojimu. Antstolis paprastai pradeda priverstinį išieškojimą turėdamas vykdomąjį dokumentą.
Prieš pradedant teisminį procesą verta įvertinti ne tik skolos dydį, bet ir tikimybę ją realiai atgauti.
Net laimėta byla negarantuoja, kad nemokus skolininkas turės pakankamai turto atsiskaityti.
Kaip apsaugoti verslą nuo neapmokėtų sąskaitų ateityje?
Veiksmingiausia pinigų srautų apsauga prasideda dar prieš išrašant sąskaitą.
Prašykite avanso
Jeigu užsakymui reikia didelių pradinių išlaidų, verta susitarti dėl dalinio išankstinio apmokėjimo.
Pavyzdžiui, 30 proc. avansas gali padėti padengti dalį medžiagų ar pasirengimo išlaidų.
Didelius projektus skaidykite etapais
Vietoje vienos sąskaitos projekto pabaigoje galima sutarti dėl mokėjimų už konkrečius etapus.
Tai sumažina riziką, kad visas projekto finansavimas priklausys nuo vieno galutinio mokėjimo.
Nustatykite klientų kredito limitus
Jeigu vienas klientas jau skolingas 15 000 Eur, naujo 10 000 Eur užsakymo priėmimas be papildomų sąlygų gali padidinti riziką.
Verslui naudinga nustatyti didžiausią leidžiamą neapmokėtų sąskaitų sumą kiekvienam klientui.
Stebėkite vėluojančias sąskaitas
Bent kartą per savaitę peržiūrėkite gautinas sumas pagal vėlavimo trukmę: iki 30 dienų, 31–60 dienų, 61–90 dienų ir daugiau kaip 90 dienų.
Taip lengviau pastebėti, kada pavienis vėlavimas tampa sistemine problema.
Sukaupkite likvidumo rezervą
Jeigu įmanoma, palaipsniui formuokite rezervą būtinoms veiklos išlaidoms.
Rezervo dydis priklauso nuo verslo modelio, pajamų sezoniškumo ir klientų koncentracijos.
Svarbu, kad rezervas būtų pagrįstas realiais pinigų srautais, o ne pasirinktas vien pagal bendrą taisyklę.
Trys rodikliai, kuriuos verta stebėti kiekvieną mėnesį
1. Gautinų sumų apyvartumo trukmė (DSO)
DSO parodo, per kiek dienų vidutiniškai surenkami klientų mokėjimai.
Supaprastinta formulė:
DSO = vidutinės prekybos gautinos sumos / pardavimai kreditan × laikotarpio dienų skaičius
Tarkime, per 90 dienų įmonė pardavė paslaugų kreditan už 90 000 Eur, o vidutinės gautinos sumos buvo 30 000 Eur.
DSO = 30 000 / 90 000 × 90 = 30 dienų.
Jeigu vėliau šis rodiklis padidėja iki 45 dienų, tai gali reikšti, kad klientai atsiskaito lėčiau ir daugiau pinigų įstringa gautinose sumose.
2. Vėluojančių sąskaitų dalis
Apskaičiuokite, kokią visų gautinų sumų dalį sudaro pradelstos sąskaitos.
Jeigu iš 50 000 Eur gautinų sumų 15 000 Eur yra pradelsta, vėluojančių sąskaitų dalis sudaro 30 proc.
Vien šis skaičius neparodo visos rizikos, tačiau padeda stebėti tendenciją.
3. Pinigų srautų prognozės tikslumas
Kiekvieną savaitę palyginkite planuotas įplaukas su faktiškai gautais pinigais.
Jeigu nuolat gaunate mažiau, nei prognozuojate, verta peržiūrėti klientų mokėjimų tikimybes ir planavimo metodiką.
Ką daryti, jei neapmokėta sąskaita jau kelia grėsmę verslo veiklai?
Jeigu dėl vieno ar kelių klientų vėlavimo įmonė gali neįvykdyti artimiausių įsipareigojimų, būtina veikti greitai.
Pirmiausia sudarykite artimiausių savaičių mokėjimų sąrašą ir atskirkite būtinas išlaidas nuo tų, kurias galima teisėtai atidėti.
Tada susisiekite su pagrindiniais klientais ir paprašykite konkrečių atsiskaitymo datų. Jeigu įmanoma, derėkitės dėl dalinio mokėjimo.
Kartu įvertinkite, ar galima laikinai sumažinti pinigų poreikį, pavyzdžiui, atidėti nebūtinus pirkimus arba susitarti su tiekėjais dėl kitokio mokėjimo grafiko.
Jeigu finansavimo poreikis išlieka, palyginkite faktoringo, kredito linijos ir kitų priemonių sąlygas.
Tačiau jeigu įmonė nebegali vykdyti pradelstų įsipareigojimų ir jos finansiniai sunkumai nėra laikini, būtina įvertinti ir nemokumo riziką bei vadovo pareigas pagal taikomus teisės aktus.
Tokiu atveju vien papildomas skolinimasis gali pabloginti situaciją.
Svarbiausia ne tik atgauti skolą, bet ir išlaikyti verslo veiklą
Neapmokėta sąskaita gali atrodyti kaip vieno kliento problema, tačiau jos poveikis dažnai persikelia į visą įmonės veiklą.
Todėl smulkiajam verslui svarbu turėti aiškią mokėjimų kontrolės sistemą, greitai reaguoti į vėlavimus ir iš anksto numatyti, kaip bus finansuojamos būtinos išlaidos.
Geriausias sprendimas nebūtinai yra paskola. Jeigu klientas patikimas, gali pakakti dalinio apmokėjimo susitarimo. Jeigu įmonė nuolat išrašo sąskaitas su atidėtu mokėjimu, gali būti verta įvertinti faktoringą. Jeigu pinigų poreikis svyruoja, gali tikti kredito linija.
Svarbiausia priimti sprendimą pagal realų pinigų trūkumą, finansavimo kainą ir tikimybę, kad klientas atsiskaitys.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Neapmokėtos sąskaitos
Ką daryti, jei klientas neapmoka sąskaitos?
Pirmiausia patikrinkite sąskaitą ir sutarties sąlygas. Susisiekite su klientu, išsiaiškinkite vėlavimo priežastį ir paprašykite konkrečios mokėjimo datos. Jeigu susitarti nepavyksta, svarstykite rašytinę pretenziją ir teisines skolos išieškojimo galimybes.
Ar galima reikalauti palūkanų už pavėluotą sąskaitos apmokėjimą?
Taip, jeigu tam yra sutartinis arba įstatyminis pagrindas. Komercinėms sutartims Lietuvoje taikomas specialus mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas. Palūkanų dydis ir skaičiavimo pradžia priklauso nuo sutarties bei taikomų taisyklių.
Ar už pavėluotą mokėjimą galima reikalauti 40 Eur kompensacijos?
Pagal komercinių mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymą kreditorius, įgijęs teisę į palūkanas už pavėluotą mokėjimą, gali reikalauti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos. Ši taisyklė nėra automatiškai taikoma visiems vartotojų mokėjimams.
Ar pakanka sąskaitos faktūros skolai įrodyti?
Ne visada. Sąskaita yra svarbus dokumentas, tačiau ginčo atveju gali reikėti sutarties, užsakymo, darbų priėmimo akto, susirašinėjimo ar kitų įrodymų, patvirtinančių prievolę atsiskaityti.
Pinigų srautai ir finansavimas
Kaip išsaugoti pinigų srautus, kai klientas vėluoja mokėti?
Sudarykite trumpalaikę pinigų srautų prognozę, nustatykite būtinus mokėjimus, derėkitės dėl dalinio kliento atsiskaitymo ir peržiūrėkite atidedamas išlaidas. Jei trūkumas laikinas, galima įvertinti faktoringą ar kitą finansavimą.
Ar galima gauti faktoringą pagal neapmokėtą sąskaitą?
Galima, jeigu sąskaita ir klientas atitinka finansuotojo reikalavimus. Faktoringas nėra garantuotas: ginčijamos ar didelės rizikos sąskaitos gali būti nefinansuojamos.
Kuo faktoringas skiriasi nuo kredito linijos?
Faktoringas paprastai siejamas su konkrečių gautinų sumų finansavimu. Kredito linija suteikia galimybę naudotis nustatytu finansavimo limitu pagal poreikį. Abiejų priemonių kaina ir rizika priklauso nuo sutarties.
Ar verta imti paskolą, jeigu klientas nesumoka?
Tik tada, kai finansavimo poreikis pagrįstas, o paskolos grąžinimas nepriklauso vien nuo nepatikimo kliento pažado. Prieš skolinantis reikia įvertinti bendrą kainą, grąžinimo terminus ir alternatyvas.
Skolų prevencija ir išieškojimas
Kada verta kreiptis dėl skolos išieškojimo?
Jeigu klientas ignoruoja priminimus, nuolat nesilaiko susitarimų arba atsisako mokėti, verta įvertinti oficialią pretenziją ir teisines priemones. Sprendimas priklauso nuo skolos dydžio, įrodymų ir skolininko mokumo.
Ar galima sustabdyti paslaugų teikimą neapmokančiam klientui?
Tai priklauso nuo sutarties ir taikomų teisės normų. Savavališkai nutraukus paslaugas gali kilti atsakomybės rizika, todėl prieš stabdant vykdymą būtina įvertinti sutartines teises ir pranešimo reikalavimus.
Kaip sumažinti neapmokėtų sąskaitų riziką ateityje?
Naudokite aiškias sutartis, avansus, etapinius mokėjimus, klientų kredito limitus ir automatinę priminimų sistemą. Reguliariai stebėkite pradelstas gautinas sumas bei pinigų srautų prognozes.
Straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio. Skolos išieškojimo galimybės, palūkanų taikymas ir finansavimo sąlygos priklauso nuo konkrečių sutarčių, sandorio pobūdžio ir galiojančių teisės aktų. Finansavimo pavyzdžiai yra iliustraciniai ir nėra individualūs kreditorių pasiūlymai.