
Investavimo rizika – tai galimybė, kad investicijų vertė sumažės, investuotojas patirs nuostolių arba nepasieks planuotos grąžos. Visiškai nerizikingų investicijų nėra, tačiau tinkamai paskirsčius kapitalą, pasirinkus savo finansinei situacijai tinkamas priemones ir laikantis aiškaus plano, dalį rizikų galima sumažinti.
Viena dažniausių pradedančiųjų klaidų – visus pinigus investuoti į vieną populiarią akciją, sektorių ar finansinę priemonę. Tokiu atveju net vienas nepalankus įvykis gali stipriai paveikti visą investicinį portfelį.
Būtent todėl investuojant svarbus diversifikavimas – investicijų paskirstymas tarp skirtingų turto klasių, bendrovių, sektorių ir geografinių rinkų.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines investavimo rizikas, paaiškinsime, kaip veikia diversifikavimas, pateiksime praktinius portfelių pavyzdžius ir parodysime, kokių klaidų reikėtų vengti.
Jeigu dar tik susipažįstate su finansų rinkomis, pirmiausia rekomenduojame perskaityti mūsų investavimo pradedantiesiems gidą.
Kas yra investavimo rizika?
Investavimo rizika dažnai suprantama tik kaip galimybė prarasti pinigus. Tačiau ši sąvoka platesnė.
Investuotojas gali susidurti su keliomis nepalankiomis situacijomis:
- Investicijos vertė sumažėja.
- Investicijų grąža būna mažesnė, nei tikėtasi.
- Pinigų prireikia tuo metu, kai rinkos smarkiai nukritusios.
- Dėl infliacijos sumažėja sukaupto kapitalo perkamoji galia.
- Finansinės priemonės nepavyksta parduoti už priimtiną kainą.
- Investicijų rezultatas eurais pablogėja dėl valiutų kursų pokyčių.
Pavyzdžiui, žmogus investuoja 5 000 Eur į akcijų fondą. Po metų fondo vertė sumažėja 20 %.
Jo investicijos tuo metu vertos 4 000 Eur.
Jeigu investuotojas nusprendžia parduoti visus fondo vienetus, 1 000 Eur nuostolis tampa realizuotas. Jeigu neparduoda, investicijos rinkos vertė vis tiek yra sumažėjusi, tačiau vėlesnis rezultatas priklausys nuo būsimų rinkos pokyčių.
Svarbu suprasti, kad laikinas kainos kritimas negarantuoja vėlesnio atsigavimo. Kai kurios investicijos gali niekada nebegrįžti į ankstesnę vertę.
Kokios yra pagrindinės investavimo rizikos?
1. Rinkos rizika
Rinkos rizika – galimybė patirti nuostolių dėl bendrų finansų rinkų pokyčių.
Akcijų kainas gali paveikti ekonomikos nuosmukis, palūkanų normų pokyčiai, geopolitiniai įvykiai ar pasikeitę investuotojų lūkesčiai.
Pavyzdžiui, net jeigu įmonė dirba pelningai, jos akcijos gali atpigti dėl bendro rinkos nuosmukio.
Rinkos rizikos neįmanoma visiškai pašalinti vien paskirstant investicijas tarp daugelio akcijų.
2. Koncentracijos rizika
Koncentracijos rizika atsiranda tada, kai didelė investicinio portfelio dalis priklauso nuo vienos bendrovės, sektoriaus ar ekonominės tendencijos.
Tarkime, investuotojas turi 10 000 Eur ir visą sumą investuoja į vienos technologijų bendrovės akcijas.
Jeigu šių akcijų kaina sumažėja 40 %, portfelio vertė nukrinta iki 6 000 Eur.
Net jeigu bendrovė anksčiau demonstravo puikius rezultatus, tai negarantuoja sėkmės ateityje.
Koncentracijos riziką galima mažinti diversifikuojant investicijas.
3. Kredito rizika
Kredito rizika – galimybė, kad skolininkas neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų.
Ji ypač aktuali investuojant į obligacijas ir kitas skolos priemones.
Pavyzdžiui, įmonė gali susidurti su finansiniais sunkumais ir nepajėgti laiku išmokėti palūkanų arba grąžinti pasiskolintos sumos.
Didesnės siūlomos obligacijų palūkanos kartais atspindi didesnę emitento riziką.
4. Likvidumo rizika
Likvidumas parodo, kaip lengvai turtą galima parduoti už kainą, artimą jo rinkos vertei.
Likvidumo rizika kyla tada, kai investiciją sunku greitai parduoti arba tam reikia sutikti su reikšmingai mažesne kaina.
Pavyzdžiui, mažos bendrovės akcijomis gali būti prekiaujama retai, todėl norint parduoti didesnį jų kiekį gali tekti sumažinti kainą.
Likvidumo rizika aktuali ir kai kurioms nekilnojamojo turto ar alternatyvioms investicijoms.
5. Valiutos rizika
Investuojant į užsienio rinkas, rezultatą gali paveikti valiutų kursų pokyčiai.
Tarkime, investicija JAV doleriais per metus pabrangsta 10 %, tačiau doleris euro atžvilgiu susilpnėja.
Tokiu atveju investicijos grąža eurais gali būti gerokai mažesnė nei 10 %.
Svarbu žinoti, kad ETF pirkimas eurais savaime nepanaikina valiutos rizikos, jeigu fondo investicijos susijusios su kitomis valiutomis.
6. Infliacijos rizika
Infliacija mažina pinigų perkamąją galią.
Pavyzdžiui, jeigu investicijų vertė per metus padidėja 3 %, o kainų lygis – 5 %, investuotojo perkamoji galia sumažėja.
Todėl ilgalaikį investavimo rezultatą verta vertinti ne tik nominalia, bet ir realiąja grąža, atsižvelgiant į infliaciją.
7. Palūkanų normų rizika
Ši rizika ypač svarbi investuojant į fiksuotų palūkanų obligacijas.
Kai rinkoje kyla palūkanų normos, anksčiau išleistų mažesnes palūkanas mokančių obligacijų rinkos vertė paprastai mažėja.
Ilgesnės trukmės obligacijos dažnai jautriau reaguoja į palūkanų normų pokyčius.
Dėl šios priežasties obligacijų ETF nėra tas pats, kas terminuotasis indėlis.
Kas yra investicijų diversifikavimas?
Diversifikavimas – tai investicijų paskirstymas taip, kad viso portfelio rezultatas kuo mažiau priklausytų nuo vienos konkrečios investicijos.
Pagrindinis principas paprastas: neinvestuoti visų pinigų į vieną vietą.
Tačiau diversifikavimas nėra vien didelio skaičiaus skirtingų investicijų turėjimas.
Pavyzdžiui, žmogus gali įsigyti dešimties technologijų bendrovių akcijų. Nors investicijų yra dešimt, jų rezultatai gali būti labai panašiai veikiami tų pačių rinkos sąlygų.
Todėl svarbu ne tik investicijų skaičius, bet ir jų tarpusavio priklausomybė.
Diversifikavimo pavyzdys
Palyginkime du hipotetinius investuotojus.
Investuotojas A
Visus 10 000 Eur investuoja į vienos bendrovės akcijas.
Investuotojas B
10 000 Eur paskirsto po 2 000 Eur penkioms skirtingoms, vienodai svertinėms investicijoms.
Tarkime, vienos bendrovės akcijos atpinga 50 %, o kitų keturių investicijų vertė nesikeičia.
| Rodiklis | Investuotojas A | Investuotojas B |
|---|---|---|
| Pradinis kapitalas | 10 000 Eur | 10 000 Eur |
| Nuostolis dėl vienos investicijos kritimo | 5 000 Eur | 1 000 Eur |
| Portfelio vertė po pokyčio | 5 000 Eur | 9 000 Eur |
| Bendras portfelio pokytis | −50 % | −10 % |
Šis pavyzdys parodo, kaip investicijų paskirstymas gali sumažinti vienos bendrovės nesėkmės poveikį.
Tačiau realybėje skirtingų investicijų kainos gali kristi vienu metu. Todėl diversifikavimas neapsaugo nuo visų nuostolių.
Kaip diversifikuoti investicinį portfelį?
Diversifikavimas pagal turto klases
Portfelį galima paskirstyti tarp skirtingų turto klasių:
- Akcijų.
- Obligacijų.
- Pinigų ir pinigų rinkos priemonių.
- Kitų investicijų, jeigu jų rizika suprantama.
Skirtingos turto klasės nevienodai reaguoja į ekonomikos pokyčius.
Tačiau net ir akcijos bei obligacijos tam tikrais laikotarpiais gali pigti kartu.
Diversifikavimas pagal geografiją
Investuojant tik vienoje šalyje, portfelis gali būti labai priklausomas nuo tos valstybės ekonomikos.
Investicijų paskirstymas tarp skirtingų regionų gali sumažinti vienos šalies ekonominių ar politinių įvykių poveikį.
Pavyzdžiui, pasaulio akcijų indeksą sekantis ETF gali apimti bendroves iš daugelio valstybių.
Vis dėlto tokie fondai dažnai turi didelę JAV rinkos dalį, todėl vien žodis „pasaulio“ negarantuoja vienodo geografinio paskirstymo.
Diversifikavimas pagal sektorius
Jeigu visas kapitalas investuojamas į technologijų sektorių, portfelio rezultatas stipriai priklauso nuo šio sektoriaus perspektyvų.
Investuojant į skirtingus sektorius galima sumažinti tokios koncentracijos poveikį.
Tačiau verta patikrinti, ar keli turimi fondai nesidubliuoja ir neturi tų pačių didžiausių bendrovių.
Diversifikavimas pagal laiką
Periodinis investavimas reiškia, kad nustatyta suma investuojama reguliariais intervalais, pavyzdžiui, kas mėnesį.
Taip investuotojas perka finansines priemones skirtingomis rinkos kainomis.
Šis metodas gali padėti laikytis disciplinos ir sumažinti priklausomybę nuo vieno pasirinkto pirkimo momento.
Vis dėlto periodinis investavimas negarantuoja didesnės grąžos ir neapsaugo nuo rinkos kritimo. Be to, turint visą investuoti skirtą sumą iš anksto, jos investavimas dalimis gali turėti alternatyviųjų kaštų, jei rinkos tuo laikotarpiu kyla.
ETF fondai ir diversifikavimas: ar vieno fondo pakanka?
ETF fondai dažnai naudojami investicijų paskirstymui supaprastinti.
Pavyzdžiui, plačiai diversifikuotas pasaulio akcijų ETF gali suteikti investiciją į šimtus ar tūkstančius bendrovių.
Tačiau būtina atskirti du diversifikavimo lygius.
Diversifikavimas akcijų rinkos viduje. Fondas gali turėti daug skirtingų bendrovių akcijų.
Diversifikavimas tarp turto klasių. Portfelyje gali būti ne tik akcijų, bet ir obligacijų ar kitų priemonių.
Vienas pasaulio akcijų ETF gali būti pakankamai plačiai diversifikuotas akcijų rinkos viduje, tačiau investuotojas vis tiek prisiima akcijų rinkos riziką.
Todėl klausimas „ar pakanka vieno ETF?“ priklauso nuo konkretaus fondo ir investuotojo finansinių tikslų.
Plačiau apie fondų pasirinkimą skaitykite straipsnyje „ETF fondai: kas tai, kaip veikia ir kaip pradėti investuoti?“.
Akcijos ar ETF: kur rizika didesnė?
Investuojant į pavienes akcijas svarbu įvertinti konkrečios bendrovės finansinę padėtį, konkurenciją, valdymą ir verslo perspektyvas.
Plačiai diversifikuotas ETF sumažina priklausomybę nuo vienos bendrovės rezultatų, tačiau jo vertė vis tiek gali kristi.
| Kriterijus | Pavienės akcijos | Plačiai diversifikuotas akcijų ETF |
|---|---|---|
| Vienos bendrovės rizika | Didelė | Paprastai mažesnė |
| Bendros rinkos rizika | Yra | Yra |
| Diversifikavimas | Reikia kurti pačiam | Gali būti fondo viduje |
| Reikalinga analizė | Konkrečių bendrovių | Fondo strategijos ir sudėties |
| Galimi dideli nuostoliai | Taip | Taip |
Svarbu neapsigauti: ne kiekvienas ETF yra mažesnės rizikos už kiekvieną pavienę akciją. Svertiniai ar siauro sektoriaus fondai gali būti itin rizikingi.
Daugiau apie skirtumus skaitykite straipsnyje „Akcijos ar ETF: kuo skiriasi ir ką rinktis pradedančiajam?“.
Kiek rizikos galite prisiimti?
Prieš investuojant svarbu įvertinti ne tik norimą grąžą, bet ir galimybę išgyventi nepalankų rinkos laikotarpį.
Tam naudinga atskirti tris sąvokas.
Rizikos tolerancija
Tai psichologinis gebėjimas priimti investicijų vertės svyravimus.
Pavyzdžiui, vienas žmogus gali ramiai reaguoti į 20 % portfelio kritimą, o kitam toks nuostolis sukeltų didelį stresą.
Finansinis pajėgumas prisiimti riziką
Tai objektyvi finansinė galimybė patirti nuostolių nepakenkiant būtiniems gyvenimo poreikiams.
Jeigu investuoti pinigai reikalingi būsto pradiniam įnašui po metų, didelė akcijų rinkos rizika gali būti netinkama, net jei žmogus psichologiškai pasirengęs svyravimams.
Investavimo laikotarpis
Ilgesnis laikotarpis suteikia daugiau galimybių išlaukti nepalankius rinkos etapus, tačiau negarantuoja teigiamo rezultato.
Trumpalaikiams tikslams dažnai svarbiau kapitalo išsaugojimas ir lėšų prieinamumas.
Tokiais atvejais verta palyginti taupomąją sąskaitą ir terminuotąjį indėlį.
Kaip investicijų kritimas paveikia jūsų kapitalą?
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turėtų suprasti kiekvienas investuotojas, – po nuostolio reikalingas didesnis procentinis prieaugis, kad būtų atkurta pradinė kapitalo vertė.
Tarkime, investicinis portfelis pradžioje vertas 10 000 Eur.
| Portfelio kritimas | Likusi vertė | Reikalingas prieaugis pradinei vertei atkurti |
|---|---|---|
| −10 % | 9 000 Eur | +11,1 % |
| −20 % | 8 000 Eur | +25 % |
| −30 % | 7 000 Eur | +42,9 % |
| −40 % | 6 000 Eur | +66,7 % |
| −50 % | 5 000 Eur | +100 % |
Skaičiavimuose neįtrauktos papildomos įmokos, išmokos ir mokesčiai.
Pavyzdžiui, praradus 50 % investicijos vertės, reikia ne 50 %, o 100 % prieaugio, kad kapitalas grįžtų į pradinį lygį.
Tai viena iš priežasčių, kodėl investavimo rizikos valdymas yra toks svarbus.
Trys hipotetiniai investiciniai portfeliai
Investicinio portfelio sudėtis turi atitikti investuotojo tikslus ir rizikos toleranciją.
Toliau pateikiami trys teoriniai pavyzdžiai, padedantys suprasti turto paskirstymo skirtumus. Tai nėra individualios rekomendacijos.
1. Daugiau obligacijų turintis portfelis
- 30 % plačiai diversifikuotų akcijų.
- 60 % obligacijų.
- 10 % pinigų ar trumpalaikių priemonių.
Tokio portfelio rezultatas mažiau priklausytų nuo akcijų rinkos nei vien akcijų portfelio, tačiau obligacijų ir kitų priemonių rizika išliktų.
2. Mišrus portfelis
- 60 % plačiai diversifikuotų akcijų.
- 40 % obligacijų.
Šis teorinis paskirstymas apjungia akcijų augimo potencialą ir obligacijų teikiamą diversifikavimo galimybę.
Vis dėlto nėra garantijos, kad mišrus portfelis visuomet patirs mažesnius nuostolius.
3. Akcijų dominuojamas portfelis
- 90 % plačiai diversifikuotų akcijų.
- 10 % obligacijų.
Tokio portfelio rezultatas stipriai priklausytų nuo akcijų rinkos.
Jis galėtų patirti reikšmingus nuosmukius, todėl netinka kiekvienam investuotojui.
Svarbu: šie procentai nėra universalūs modeliai, kuriuos reikėtų automatiškai kopijuoti. Tinkamas turto paskirstymas priklauso nuo konkretaus žmogaus finansinės padėties.
Kaip sumažinti investavimo riziką? 7 praktiniai būdai
1. Turėkite finansinį rezervą
Pinigų, kurių gali prireikti nenumatytoms išlaidoms, nereikėtų laikyti vien rizikingose investicijose.
Finansinis rezervas sumažina tikimybę, kad prireikus pinigų teks parduoti investicijas po rinkos kritimo.
2. Diversifikuokite investicijas
Paskirstykite kapitalą tarp skirtingų bendrovių, sektorių, regionų ir, kai tinka, turto klasių.
Tačiau nekurkite sudėtingo portfelio vien dėl didesnio investicijų skaičiaus.
3. Įvertinkite investavimo laikotarpį
Trumpalaikiams tikslams akcijų rinkos rizika gali būti per didelė.
Kuo greičiau reikės pinigų, tuo svarbiau atsižvelgti į galimą vertės kritimą.
4. Venkite finansinio sverto, jeigu jo nesuprantate
Investavimas skolintais pinigais ar naudojant svertinius produktus gali padidinti ne tik pelną, bet ir nuostolius.
Kai kuriais atvejais nuostoliai gali atsirasti labai greitai.
Pradedančiajam paprastai racionaliau pirmiausia išmokti valdyti įprastų investicijų riziką.
5. Atkreipkite dėmesį į mokesčius
Dideli investavimo mokesčiai mažina galutinę grąžą.
Nors mažesni mokesčiai nepanaikina rinkos rizikos, jie sumažina investavimo išlaidas.
6. Periodiškai peržiūrėkite portfelio paskirstymą
Jeigu viena turto klasė smarkiai pabrangsta, jos dalis portfelyje gali padidėti.
Pavyzdžiui, pradinis 60 % akcijų ir 40 % obligacijų paskirstymas ilgainiui gali pasikeisti.
Portfelio subalansavimas – tai investicijų proporcijų grąžinimas prie pasirinkto plano.
Tačiau perbalansuojant būtina įvertinti sandorių išlaidas ir galimas mokestines pasekmes.
7. Nepriimkite sprendimų vien pagal emocijas
Staigūs rinkų kritimai gali skatinti parduoti investicijas iš baimės, o spartus augimas – pirkti vien todėl, kad kiti uždirba.
Aiški strategija padeda išvengti dalies impulsyvių sprendimų.
Tačiau disciplina neturėtų reikšti aklo laikymosi netinkamo plano. Jeigu pasikeičia finansinė situacija ar investavimo tikslai, strategiją reikia peržiūrėti.
Ar verta investuoti, jeigu bijote prarasti pinigus?
Baimė patirti nuostolių nėra neįprasta, ypač pradedant investuoti.
Tačiau svarbu suprasti, kokia rizika jums iš tiesų priimtina.
Jeigu net nedidelis laikinas investicijų vertės sumažėjimas sukeltų didelį finansinį ar emocinį stresą, rizikingas akcijų portfelis gali būti netinkamas.
Tokiu atveju pirmiausia verta sustiprinti finansinį rezervą, susipažinti su mažesnės rizikos priemonėmis ir neskubėti.
Investuoti nebūtina vien todėl, kad tai daro aplinkiniai.
Svarbu ir tai, kad investavimo atidėjimas nėra savaime klaida. Jeigu turite brangių skolų, jų grąžinimas gali būti racionalesnis finansinis sprendimas.
Apie santaupų ir paskolų santykį plačiau skaitykite straipsnyje „Ar verta naudoti santaupas paskolai grąžinti, ar geriau laikyti indėlyje?“.
Ar ilgas investavimo laikotarpis panaikina riziką?
Ilgas investavimo laikotarpis dažnai leidžia išlaukti trumpalaikius rinkos svyravimus, tačiau tai nereiškia, kad nuostoliai tampa neįmanomi.
Pavyzdžiui, investuojant 20 metų, galutinis rezultatas priklausys nuo:
- Pasirinktų investicijų.
- Investavimo pradžios ir pabaigos laikotarpio.
- Rinkų grąžos.
- Investavimo išlaidų.
- Infliacijos.
- Įmokų ir išmokų laiko.
Jeigu žmogus reguliariai investuoja, reikšmės turi ir sudėtinio augimo efektas.
Plačiau apie šį principą skaitykite straipsnyje „Sudėtinės palūkanos: kaip veikia ir kiek galima sukaupti investuojant?“.
Ypač svarbu įvertinti riziką artėjant prie momento, kai sukauptus pinigus reikės pradėti naudoti.
Kaip atpažinti pernelyg rizikingą investiciją?
Didelė rizika ne visuomet akivaizdi iš reklamos ar investicinio produkto pavadinimo.
Prieš investuodami atkreipkite dėmesį į šiuos įspėjamuosius signalus:
- Žadama didelė ir garantuota grąža.
- Neaišku, iš kur atsiranda investicijų pelnas.
- Nepateikiama suprantama informacija apie mokesčius.
- Investuotojas spaudžiamas apsispręsti nedelsiant.
- Siūlomas sudėtingas produktas, kurio veikimo negalite paaiškinti.
- Neaišku, kas prižiūri paslaugų teikėją.
- Sunku suprasti, kaip ir kada galima atsiimti pinigus.
Tokiais atvejais geriau sustoti ir papildomai patikrinti informaciją.
Prieš naudojantis investavimo paslaugomis galima pasitikrinti paslaugų teikėjo veiklos teisėtumą Lietuvos banko svetainėje.
1. Investavimo rizikos pagrindai
Kas yra investavimo rizika?
Investavimo rizika – galimybė, kad investicijos vertė sumažės, bus patirta nuostolių arba nebus pasiekta tikėtina grąža. Rizika gali kilti dėl finansų rinkų, konkrečių bendrovių, palūkanų normų, valiutų ar kitų veiksnių.
Ar įmanoma investuoti visiškai be rizikos?
Visiškai nerizikingų investicijų nėra. Net laikant pinigus mažos rizikos priemonėse, jų perkamąją galią gali mažinti infliacija. Investuojant į akcijas, obligacijas ar fondus atsiranda papildomų rinkos ir kitų rizikų.
Ar galima prarasti visus investuotus pinigus?
Taip, kai kurios investicijos gali prarasti visą vertę. Pavyzdžiui, bendrovei bankrutavus jos akcijos gali tapti bevertės. Plačiai diversifikuoti fondai sumažina priklausomybę nuo vienos bendrovės, tačiau negarantuoja kapitalo išsaugojimo.
2. Portfelio diversifikavimas
Kas yra investicijų diversifikavimas?
Diversifikavimas – investicijų paskirstymas tarp skirtingų bendrovių, sektorių, regionų ar turto klasių. Jo tikslas – sumažinti viso portfelio priklausomybę nuo vienos konkrečios investicijos.
Ar vieno ETF fondo pakanka diversifikavimui?
Vienas plačiai diversifikuotas pasaulio akcijų ETF gali suteikti pakankamai platų paskirstymą akcijų rinkos viduje. Tačiau jis nepašalina akcijų rinkos rizikos ir nebūtinai suteikia diversifikavimą tarp skirtingų turto klasių.
Plačiau skaitykite ETF fondų gide.
Ar daugiau investicijų visada reiškia mažesnę riziką?
Ne. Jeigu kelios investicijos priklauso nuo tų pačių bendrovių, sektorių ar ekonominių veiksnių, jų skaičiaus padidinimas gali mažai prisidėti prie rizikos mažinimo. Svarbu įvertinti investicijų sudėtį ir tarpusavio priklausomybę.
3. Investicijų nuostoliai
Kiek turi pakilti investicija po 50 proc. kritimo?
Jeigu investicijos vertė sumažėja 50 proc., jai reikia pakilti 100 proc., kad būtų atkurta pradinė vertė. Pavyzdžiui, 10 000 Eur sumažėjus iki 5 000 Eur, reikėtų papildomų 5 000 Eur prieaugio.
Ką daryti, kai investicijų vertė smarkiai krinta?
Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar pasikeitė investavimo tikslas, finansinė padėtis ir pasirinktos investicijos pagrindinės savybės. Skubotas pardavimas iš baimės gali būti nuostolingas, tačiau ir aklas investicijos laikymas ne visuomet pagrįstas.
Sprendimą verta priimti remiantis finansiniu planu, o ne vien trumpalaikiais kainų pokyčiais.
4. Rizikos valdymas pradedantiesiems
Kaip sumažinti investavimo riziką pradedančiajam?
Pradėkite nuo finansinio rezervo, aiškaus investavimo tikslo ir tinkamo laikotarpio pasirinkimo. Diversifikuokite investicijas, venkite nesuprantamų produktų ir finansinio sverto, įvertinkite mokesčius bei periodiškai peržiūrėkite portfelį.
Pirmuosius žingsnius aptariame investavimo pradedantiesiems gide.
Ar ilgalaikis investavimas yra saugesnis?
Ilgesnis laikotarpis gali suteikti daugiau galimybių išlaukti nepalankius rinkos etapus, tačiau negarantuoja teigiamos grąžos. Investavimo rizika priklauso ir nuo pasirinktos priemonės, portfelio sudėties bei momento, kada pinigų prireiks.
Kaip valdyti investavimo riziką?
Investavimo rizikos neįmanoma visiškai panaikinti, tačiau ją galima sąmoningai valdyti.
Svarbiausi principai – turėti finansinį rezervą, investuoti pagal aiškų tikslą, diversifikuoti portfelį, suprasti pasirinktų priemonių veikimą ir neprisiimti didesnės rizikos, nei leidžia finansinė padėtis.
Pradedančiajam nebūtina kurti sudėtingo investicinio portfelio. Dažnai svarbiau suprasti pagrindines rizikas ir pasirinkti strategiją, kurios būtų įmanoma laikytis įvairiomis rinkos sąlygomis.
Diversifikavimas gali sumažinti priklausomybę nuo vienos investicijos, tačiau negarantuoja, kad portfelio vertė nemažės.
Ilgalaikio investavimo sėkmę lemia ne vien galimybė uždirbti, bet ir gebėjimas išvengti finansinei situacijai nepriimtinų nuostolių.
Šis straipsnis skirtas bendram finansiniam švietimui ir nėra individuali investavimo rekomendacija. Investicijų vertė gali mažėti, o ankstesni rezultatai negarantuoja būsimos grąžos.