
Investavimas pradedantiesiems prasideda ne nuo akcijų pirkimo, o nuo aiškaus finansinio plano. Prieš investuojant svarbu turėti rezervą nenumatytoms išlaidoms, įvertinti turimas skolas, pasirinkti investavimo tikslą ir suprasti, kokią riziką galite prisiimti.
Pradėti galima ir nuo 20, 50 ar 100 eurų per mėnesį. Svarbiausia ne pirmosios investicijos dydis, o gebėjimas reguliariai atsidėti pinigų ir pasirinkti suprantamas investavimo priemones.
Pradedantiesiems dažnai verta pirmiausia susipažinti su plačiai diversifikuotais investiciniais fondais, įskaitant ETF. Tačiau net ir tokios investicijos nėra apsaugotos nuo nuostolių.
Šiame gide paaiškinsime, kaip pradėti investuoti Lietuvoje, kur galima investuoti pinigus, kokios rizikos laukia ir kaip susikurti ilgalaikę investavimo strategiją.
Kas yra investavimas ir kuo jis skiriasi nuo taupymo?
Investavimas – tai pinigų nukreipimas į turtą ar finansines priemones tikintis ateityje gauti pajamų arba padidinti turimo kapitalo vertę.
Investuoti galima į akcijas, obligacijas, investicinius fondus, nekilnojamąjį turtą ir kitas priemones.
Tačiau investavimas visuomet susijęs su tam tikra rizika. Investicijų vertė gali kilti, kristi arba ilgesnį laiką neduoti pageidaujamos grąžos.
Taupymo paskirtis dažniausiai kitokia – išsaugoti pinigus konkrečiam tikslui ir turėti galimybę juos panaudoti tada, kai prireiks.
| Kriterijus | Taupymas | Investavimas |
|---|---|---|
| Pagrindinis tikslas | Pinigų išsaugojimas | Kapitalo augimas arba pajamos |
| Rizika | Paprastai mažesnė, priklauso nuo priemonės | Gali būti reikšminga |
| Lėšų prieinamumas | Dažnai greitas | Priklauso nuo investicijos |
| Galima grąža | Paprastai ribota | Neapibrėžta |
| Tinkamas laikotarpis | Dažnai trumpas | Dažnai ilgesnis |
Pavyzdžiui, pinigai, kurių gali prireikti automobilio remontui ar netikėtoms medicininėms išlaidoms, paprastai neturėtų būti investuojami į rizikingas akcijas.
Tokiam rezervui gali būti tinkamesnė taupomoji sąskaita arba indėlis. Plačiau apie jų skirtumus skaitykite straipsnyje „Taupomoji sąskaita ar indėlis: kur geriau laikyti santaupas?“.
Nuo ko pradėti investuoti? 7 pagrindiniai žingsniai
1. Sukurkite finansinį rezervą
Prieš pradėdami investuoti įvertinkite, ar turite santaupų nenumatytoms išlaidoms.
Dažnai naudojamas orientyras – nuo trijų iki šešių mėnesių būtinųjų išlaidų rezervas. Tačiau tai nėra universali taisyklė. Žmonėms, kurių pajamos nepastovios arba kurie turi daugiau išlaikytinių, gali reikėti didesnio rezervo.
Pavyzdžiui, jeigu būtinosios mėnesio išlaidos siekia 1 000 Eur, trijų mėnesių rezervas būtų 3 000 Eur.
Rezervą rekomenduojama laikyti lengvai pasiekiamoje ir palyginti saugioje vietoje, o ne rizikingose investicijose.
2. Įvertinkite turimas skolas
Prieš investuojant būtina palyginti galimą investicijų grąžą su turimų paskolų kaina.
Jeigu mokate dideles palūkanas už vartojimo kreditą ar kredito kortelės skolą, papildomas skolos grąžinimas gali būti racionalesnis už investavimą.
Pavyzdžiui, jeigu skolos metinė palūkanų norma siekia 15 %, o iš investicijų tikitės 6 % metinės grąžos, investavimas nėra lygiavertė alternatyva: skolos palūkanos yra sutartinis įsipareigojimas, o investicijų grąža – negarantuota.
Plačiau apie šį pasirinkimą skaitykite straipsnyje „Ar verta naudoti santaupas paskolai grąžinti, ar geriau laikyti indėlyje?“.
3. Nusistatykite investavimo tikslą
Investuoti neturint aiškaus tikslo nėra gera strategija.
Pirmiausia atsakykite sau, kam kaupiate pinigus.
Galimi tikslai:
- Papildomas kapitalas pensijai.
- Pradinis įnašas būstui.
- Vaikų ateities išlaidos.
- Finansinė nepriklausomybė.
- Ilgalaikis turto kaupimas.
Tikslas padeda pasirinkti investavimo laikotarpį ir priimtiną rizikos lygį.
Jeigu investuojate pensijai, verta papildomai įvertinti pensijų kaupimo Lietuvoje galimybes ir apskaičiuoti, kiek pinigų reikėtų sukaupti pensijai.
4. Nuspręskite, kiek galite investuoti kas mėnesį
Pradėti investuoti nebūtina turint tūkstančius eurų.
Daugelyje investavimo platformų galima įsigyti finansinių priemonių už palyginti nedideles sumas. Kai kurios leidžia pirkti ir dalines investicinių vienetų ar akcijų dalis.
Vis dėlto maža investavimo suma nereiškia, kad galima ignoruoti mokesčius.
Jeigu už 20 Eur investiciją mokate 2 Eur sandorio mokestį, vien sandorio sudarymas kainuoja 10 % investuojamos sumos.
Todėl prieš pasirinkdami platformą patikrinkite, kokie mokesčiai taikomi mažiems sandoriams.
5. Pasirinkite suprantamą investavimo priemonę
Pradedantiesiems svarbu investuoti tik į tai, ką jie supranta.
Nereikėtų pirkti finansinės priemonės vien todėl, kad ji sparčiai brango, ją rekomendavo nuomonės formuotojas ar socialiniuose tinkluose žadama didelė grąža.
Pradžioje verta susipažinti su akcijomis, obligacijomis ir investiciniais fondais.
6. Pasirinkite tinkamą investavimo paslaugų teikėją
Investuoti galima per bankus, investicines įmones ir kitas teisėtai investavimo paslaugas teikiančias platformas.
Prieš atidarydami sąskaitą patikrinkite, ar paslaugų teikėjas turi reikiamą licenciją arba teisę teikti paslaugas Lietuvoje.
Taip pat palyginkite sandorių, valiutos keitimo, saugojimo ir kitus galimus mokesčius.
7. Investuokite nuosekliai ir periodiškai peržiūrėkite planą
Pradedančiajam dažnai lengviau laikytis aiškaus plano, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį investuoti nustatytą sumą.
Periodinis investavimas gali sumažinti poreikį spėlioti, kada geriausia pirkti, tačiau neapsaugo nuo nuostolių.
Portfelį verta peržiūrėti periodiškai arba pasikeitus finansinėms aplinkybėms. Nuolatinis reagavimas į kasdienius rinkos svyravimus nebūtinai pagerina rezultatus.
Kur investuoti pinigus pradedančiajam?
Investavimo priemonių pasirinkimas priklauso nuo finansinių tikslų, rizikos tolerancijos ir laikotarpio.
ETF fondai
ETF – biržoje prekiaujami investiciniai fondai, kurių vienetais galima prekiauti biržoje.
Dalis ETF seka pasirinktus akcijų ar obligacijų indeksus. Pavyzdžiui, vienas fondas gali suteikti galimybę investuoti į daugelio skirtingų bendrovių akcijas.
Tai padeda paskirstyti investicijas, tačiau nereiškia, kad investuotojas negali patirti nuostolių.
ETF skiriasi pagal investavimo strategiją, turto klasę, išlaidas, valiutą ir riziką. Ne kiekvienas ETF yra plačiai diversifikuotas ar tinkamas pradedančiajam.
Išsamiau apie jų veikimą, pasirinkimą ir pirkimą skaitykite mūsų gide „ETF fondai: kas tai, kaip veikia ir kaip pradėti investuoti?“.
Akcijos
Akcija suteikia nuosavybės dalį bendrovėje.
Investuotojas gali uždirbti, jeigu akcijos kaina padidėja arba bendrovė išmoka dividendus.
Tačiau akcijų kainos gali reikšmingai svyruoti. Investuojant į vieną ar kelias bendroves rizika paprastai labiau koncentruota negu investuojant į plačiai diversifikuotą fondą.
Jeigu svarstote, ką pasirinkti pirmosioms investicijoms, skaitykite palyginimą „Akcijos ar ETF: kuo skiriasi ir ką rinktis pradedančiajam?“.
Obligacijos
Obligacija paprastai yra skolos vertybinis popierius. Jį įsigijęs investuotojas skolina pinigus emitentui – pavyzdžiui, valstybei ar įmonei – pagal nustatytas sąlygas.
Obligacijos gali mokėti palūkanas, tačiau nėra visiškai nerizikingos.
Pagrindinės rizikos – emitento nemokumas, palūkanų normų pokyčiai, infliacija ir galimybė parduoti obligaciją nepalankia kaina.
Indėliai ir taupomosios sąskaitos
Indėliai nėra tas pats, kas investavimas į akcijas ar ETF.
Tačiau jie gali būti tinkami trumpalaikiams finansiniams tikslams ir finansiniam rezervui.
Tinkami indėliai Lietuvoje draudžiami pagal indėlių draudimo sistemą, paprastai iki 100 000 Eur vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje, taikant įstatyme numatytas sąlygas ir išimtis.
Investicinis gyvybės draudimas
Investicinis gyvybės draudimas sujungia gyvybės draudimo apsaugą ir investavimą.
Tačiau šis produktas gali turėti sudėtingą mokesčių struktūrą, o investavimo rizika tenka klientui.
Prieš renkantis tokį sprendimą verta palyginti jį su atskiru rizikiniu gyvybės draudimu ir savarankišku investavimu.
Plačiau skaitykite straipsnyje „Investicinis gyvybės draudimas: kas tai, kaip veikia ir ar verta?“.
Investavimo priemonių palyginimas
| Priemonė | Pagrindinė rizika | Kam gali būti tinkama? |
|---|---|---|
| Plačiai diversifikuotas akcijų ETF | Rinkos vertės kritimas | Ilgalaikiam kapitalo kaupimui |
| Pavienės akcijos | Bendrovės ir rinkos rizika | Suprantantiems konkrečių įmonių riziką |
| Obligacijos | Kredito ir palūkanų normų rizika | Pagal riziką ir terminą subalansuotam portfeliui |
| Terminuotasis indėlis | Infliacija, lėšų prieinamumo apribojimai | Trumpalaikiam ar vidutinės trukmės taupymui |
| Investicinis gyvybės draudimas | Investavimo rizika ir sutarties išlaidos | Kai reikalinga ir draudimo apsauga |
Nė viena priemonė nėra universaliai geriausia. Sprendimą reikia priimti atsižvelgiant į konkretų tikslą.
Investavimas nuo 100 eurų: kiek galima sukaupti?
Vienas dažniausių pradedančiųjų klausimų – ar verta investuoti mažas sumas?
Ilguoju laikotarpiu net ir nedidelės reguliarios investicijos gali sudaryti reikšmingą kapitalą. Tačiau rezultatas priklauso nuo investicijų grąžos, išlaidų ir investavimo trukmės.
Palyginkime tris hipotetinius scenarijus, kai kiekvieną mėnesį investuojama po 100 Eur.
| Laikotarpis | Įmokėta suma | Sukaupta esant 3 % grąžai | Sukaupta esant 5 % grąžai | Sukaupta esant 7 % grąžai |
|---|---|---|---|---|
| 10 metų | 12 000 Eur | ~13 974 Eur | ~15 528 Eur | ~17 308 Eur |
| 20 metų | 24 000 Eur | ~32 830 Eur | ~41 103 Eur | ~52 093 Eur |
| 30 metų | 36 000 Eur | ~58 274 Eur | ~83 226 Eur | ~121 997 Eur |
Skaičiavimo prielaidos: 100 Eur įmoka kiekvieno mėnesio pabaigoje, pastovi nominali metinė grąža, mėnesinis kapitalizavimas. Neįvertinti investavimo mokesčiai, infliacija ir mokesčiai nuo investicinių pajamų. Tai nėra grąžos prognozė ar garantija.
Skaičiai rodo, kokią įtaką rezultatui gali turėti investavimo trukmė ir sudėtinės palūkanos.
Tačiau reali investicijų grąža nėra pastovi. Vienais metais investicijų vertė gali augti, kitais – mažėti.
Išsamesnius skaičiavimus ir sudėtinių palūkanų veikimo principą rasite straipsnyje „Sudėtinės palūkanos: kaip veikia ir kiek galima sukaupti investuojant?“.
Kas yra investavimo rizika ir kaip ją sumažinti?
Investavimo rizika – tai galimybė, kad investicijų rezultatas bus prastesnis nei tikėtasi, įskaitant dalinį ar visišką investuoto kapitalo praradimą.
Pagrindinės rizikos:
Rinkos rizika. Investicijų vertė gali mažėti dėl ekonomikos, palūkanų normų, geopolitinių ar kitų veiksnių.
Koncentracijos rizika. Investavus didelę dalį pinigų į vieną bendrovę ar sektorių, rezultatas labai priklauso nuo jų sėkmės.
Likvidumo rizika. Kai kurias investicijas gali būti sunku greitai parduoti už priimtiną kainą.
Valiutos rizika. Investuojant į užsienio valiuta denominuotą turtą, rezultatą eurais gali paveikti valiutų kursų pokyčiai.
Infliacijos rizika. Net augant nominaliai investicijų vertei, perkamoji pinigų galia gali mažėti.
Kas yra diversifikavimas?
Diversifikavimas – tai investicijų paskirstymas tarp skirtingų priemonių, bendrovių, sektorių ar turto klasių.
Pavyzdžiui, investuotojas, įsigijęs tik vienos technologijų bendrovės akcijų, yra stipriai priklausomas nuo jos rezultatų.
Investuotojas, pasirinkęs plačiai diversifikuotą fondą, gali sumažinti vienos bendrovės nesėkmės poveikį visam portfeliui.
Tačiau diversifikavimas nepašalina bendros rinkos rizikos.
Daugiau apie šį principą skaitykite straipsnyje „Investavimo rizika: kaip sumažinti nuostolius ir diversifikuoti portfelį?“.
Kaip pasirinkti investavimo platformą Lietuvoje?
Investavimo platformos pasirinkimas turi įtakos tiek saugumui, tiek ilgalaikėms išlaidoms.
Prieš pasirinkdami paslaugų teikėją patikrinkite šiuos dalykus.
Licencija ir priežiūra
Įsitikinkite, kad įmonė turi teisę teikti konkrečias investavimo paslaugas Lietuvoje.
Tai galima patikrinti Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąrašuose arba atitinkamos Europos Sąjungos priežiūros institucijos registruose.
Licencija savaime negarantuoja, kad investicijos bus pelningos.
Sandorių ir sąskaitos mokesčiai
Palyginkite:
- Pirkimo ir pardavimo komisinius.
- Sąskaitos administravimo mokesčius.
- Vertybinių popierių saugojimo išlaidas.
- Valiutos keitimo mokesčius.
- Investicinių fondų einamąsias išlaidas.
Mažomis sumomis investuojantiems žmonėms fiksuoti sandorių mokesčiai gali turėti ypač didelę reikšmę.
Siūlomos investavimo priemonės
Patikrinkite, ar platforma suteikia prieigą prie jums tinkamų akcijų, obligacijų ar ETF.
Taip pat svarbu suprasti, ar perkate tikrą finansinę priemonę, ar sudėtingesnį išvestinį produktą.
Pradedantiesiems ypač svarbu nepainioti įprasto ETF įsigijimo su prekyba CFD ar kitais svertiniais produktais.
Klientų turto apsauga
Išsiaiškinkite, kaip saugomi klientų pinigai ir vertybiniai popieriai, kokia investuotojų apsaugos sistema taikoma ir kokios jos ribos.
Investuotojų kompensavimo sistema neapsaugo nuo įprastų finansų rinkos nuostolių.
Investavimo mokesčiai Lietuvoje: ką reikia žinoti?
Investuojant Lietuvoje svarbu atskirti du dalykus: investavimo paslaugų mokesčius ir mokestines prievoles valstybei.
Pajamų iš investicijų apmokestinimas priklauso nuo jų rūšies, taikomo režimo ir individualių aplinkybių.
Pavyzdžiui, akcijų pardavimo pelnui, dividendams ir obligacijų palūkanoms gali būti taikomos skirtingos taisyklės.
Investicinė sąskaita
Lietuvoje nuo 2025 metų veikia investicinės sąskaitos mokestinis režimas.
Jo esmė – galimybė atidėti tam tikrų investicinių pajamų apmokestinimą, kol iš investicinės sąskaitos išimamos lėšos viršija pagal taisykles apskaičiuotą įnašų sumą.
Tačiau režimas taikomas tik nustatytas sąlygas atitinkančioms sąskaitoms, investicijoms ir pajamoms.
Investicinė sąskaita nėra atskira investavimo priemonė ir savaime neapsaugo nuo nuostolių.
Prieš pasirinkdami mokestinį režimą pasitikrinkite aktualią Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją svetainėje vmi.lt.
Dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos
Investuojama neturint finansinio rezervo
Jeigu netikėtai prireikia pinigų, investicijas gali tekti parduoti nepalankiu metu.
Perkamos nesuprantamos finansinės priemonės
Sudėtingi produktai gali turėti rizikų, kurių pradedantysis nepastebi.
Siekiama greitai praturtėti
Didelės ir garantuotos grąžos pažadai yra rimtas įspėjamasis signalas. Investavimas nėra patikimas greito praturtėjimo būdas.
Nepaisoma mokesčių
Net nedideli periodiniai mokesčiai per ilgą laikotarpį gali sumažinti galutinę investicijų vertę.
Investuojama į vieną populiarią akciją
Vienos bendrovės sėkmė nėra garantuota. Pernelyg didelė koncentracija didina riziką.
Sprendimai priimami vadovaujantis emocijomis
Staigūs rinkų kritimai gali paskatinti parduoti investicijas iš baimės, o spartus kainų augimas – pirkti vien dėl noro nepraleisti galimybės.
Nuoseklus planas padeda sumažinti emocinių sprendimų tikimybę, nors negarantuoja pelno.
Kaip galėtų atrodyti pirmasis investavimo planas?
Įsivaizduokime žmogų, kuris uždirba stabilias pajamas, turi finansinį rezervą ir gali investuoti po 100 Eur per mėnesį.
Jo tikslas – kaupti kapitalą bent 15 metų.
Pradinis planas galėtų būti toks:
- Apibrėžti investavimo tikslą ir laikotarpį.
- Įvertinti, kokį laikino investicijų vertės kritimo dydį galėtų toleruoti.
- Susipažinti su plačiai diversifikuotų fondų veikimu.
- Palyginti licencijuotus investavimo paslaugų teikėjus.
- Apskaičiuoti visas investavimo išlaidas.
- Pasirinkti suprantamą investavimo strategiją.
- Reguliariai investuoti ir periodiškai peržiūrėti planą.
Tai nėra konkretaus portfelio rekomendacija. Žmogui, kuris pinigų gali prireikti po dvejų metų, toks planas gali būti netinkamas.
Ar verta pradėti investuoti dabar?
Pradedant investuoti dažnai kyla klausimas, ar geriau laukti rinkų kritimo, ar investuoti iš karto.
Problema ta, kad patikimai numatyti trumpalaikius rinkos pokyčius labai sunku.
Ilgalaikiam investuotojui dažnai svarbiau turėti aiškią strategiją ir jos laikytis, negu bandyti atspėti idealų pirkimo momentą.
Vis dėlto pradėti investuoti reikėtų tik tada, kai finansinė padėtis leidžia prisiimti riziką.
Jeigu nėra santaupų rezervo arba turimos brangios skolos, pirmasis žingsnis gali būti ne investicija, o finansinės situacijos sustiprinimas.
1. Investavimo pradžia
Nuo ko pradėti investuoti pradedančiajam?
Pirmiausia verta sukaupti finansinį rezervą, įvertinti turimas skolas, nusistatyti investavimo tikslą ir laikotarpį. Tuomet galima susipažinti su pagrindinėmis investavimo priemonėmis ir pasirinkti teisėtai paslaugas teikiantį tarpininką.
Prieš investuojant būtina suprasti, kad investicijų vertė gali mažėti.
Ar galima pradėti investuoti nuo 10, 50 ar 100 eurų?
Taip. Kai kurios investavimo platformos leidžia pradėti nuo labai nedidelių sumų. Tačiau minimali investicija priklauso nuo konkrečios priemonės ir paslaugų teikėjo.
Investuojant mažas sumas ypač svarbu patikrinti sandorių mokesčius, kad jie nesudarytų didelės investuojamų pinigų dalies.
Ar verta investuoti, jeigu neturiu didelių santaupų?
Pradėti galima ir nuo nedidelių sumų, tačiau pirmiausia svarbu turėti rezervą nenumatytoms išlaidoms. Investuoti nereikėtų pinigų, kurių gali prireikti artimiausiu metu.
Rezervui galima palyginti taupomąją sąskaitą ir terminuotąjį indėlį.
2. Investavimo priemonės
Kur geriausia investuoti pinigus pradedančiajam?
Vienos geriausios priemonės visiems nėra. Ilgalaikiam kaupimui gali būti svarstomi diversifikuoti investiciniai fondai, įskaitant ETF, o trumpalaikiams tikslams gali labiau tikti indėliai ar kitos mažesnės rizikos priemonės.
Pasirinkimas priklauso nuo investavimo laikotarpio, finansinių tikslų ir priimtinos rizikos.
Kas yra ETF ir ar jie tinkami pradedantiesiems?
ETF yra biržoje prekiaujamas investicinis fondas. Kai kurie ETF suteikia galimybę vienu pirkimu investuoti į daugelio bendrovių akcijas ar obligacijas.
Plačiai diversifikuoti, suprantamos strategijos ETF gali būti tinkami daliai pradedančiųjų, tačiau jų vertė taip pat gali mažėti. Plačiau skaitykite ETF fondų gide.
Kas geriau pradedančiajam – akcijos ar ETF?
Perkant pavienes akcijas investavimo rezultatas labiau priklauso nuo konkrečių bendrovių. Plačiai diversifikuoti ETF gali sumažinti vienos bendrovės nesėkmės poveikį portfeliui.
Tačiau ETF nepašalina rinkos rizikos. Išsamiau skaitykite straipsnyje „Akcijos ar ETF?“.
3. Investavimo grąža ir rizika
Kiek galima uždirbti investuojant po 100 eurų per mėnesį?
Galutinis rezultatas priklauso nuo investavimo laikotarpio, rinkų grąžos, išlaidų ir mokesčių. Pavyzdžiui, investuojant po 100 Eur per mėnesį 20 metų ir hipotetiškai uždirbant pastovią 5 proc. nominalią metinę grąžą, būtų sukaupta apie 41 tūkst. Eur prieš mokesčius ir infliaciją.
Tai tik matematinis pavyzdys, o ne garantuotas rezultatas. Daugiau apie skaičiavimus rasite sudėtinių palūkanų straipsnyje.
Ar investuojant galima prarasti visus pinigus?
Taip, kai kurios investicijos gali prarasti visą vertę. Rizikos dydis priklauso nuo pasirinktos priemonės, investicijų koncentracijos ir kitų aplinkybių.
Riziką galima valdyti diversifikuojant portfelį, tačiau visiškai jos panaikinti neįmanoma. Plačiau skaitykite investavimo rizikos gide.
4. Praktiniai investavimo klausimai
Kaip pasirinkti saugią investavimo platformą Lietuvoje?
Patikrinkite, ar paslaugų teikėjas turi teisę teikti investavimo paslaugas Lietuvoje, kaip saugomas klientų turtas, kokie taikomi mokesčiai ir kokias finansines priemones galima įsigyti.
Licenciją ir veiklos teises galima tikrinti Lietuvos banko arba atitinkamos Europos Sąjungos priežiūros institucijos registruose.
Ar investuojant Lietuvoje reikia mokėti mokesčius?
Investicinės pajamos gali būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Konkretus apmokestinimas priklauso nuo pajamų rūšies, pasirinkto mokestinio režimo ir kitų sąlygų.
Nuo 2025 metų Lietuvoje taikomas ir investicinės sąskaitos mokestinis režimas. Aktualias deklaravimo bei apmokestinimo taisykles reikia tikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje.
Nuo ko pradėti investuoti?
Investavimas pradedantiesiems turėtų prasidėti nuo finansinio saugumo, aiškaus tikslo ir rizikos supratimo.
Pradėti galima ir nuo nedidelių sumų, tačiau svarbu pasirinkti suprantamas priemones, įvertinti mokesčius ir neinvestuoti pinigų, kurių gali prireikti artimiausiu metu.
Plačiai diversifikuoti ETF gali būti viena iš ilgalaikio investavimo galimybių, bet jie nėra tinkami kiekvienam ir negarantuoja teigiamos grąžos.
Prieš pirmąją investiciją verta atsakyti į tris klausimus: kam investuojate, kiek laiko galite neliesti pinigų ir kokį nuostolį galėtumėte finansiškai bei emociškai atlaikyti.
Atsakymai į juos padės pasirinkti racionalesnį kelią nei bandymas surasti vieną „geriausią“ investiciją.
Šis straipsnis skirtas bendram finansiniam švietimui. Jis nėra individuali investavimo ar mokesčių konsultacija. Investicijų vertė gali mažėti, o ankstesni rezultatai negarantuoja būsimos grąžos.